Dantų balinimą galime skirstyti į naminį  ir kabinetinį dantų balinimą.

Naminis dantų balinimas: pagal paciento dantis pagaminamos specialios formelės – kapos – į kurias pacientas nakčiai tolygiai prideda balinamojo gelio ir užsideda ant dantų. Balinant kapomis dantų balinimas trunka apie dešimt dienų, priklausomai nuo pageidaujamo efekto.

Kabinetinis dantų balinimas skiriasi tuo, kad pacientui apsilankius pas gydytoją dantys tampa baltesni jau po vieno apsilankymo. Kabinetiniam ir naminiam dantų balinimui yra naudojama ta pati medžiaga, tik skirtingų koncentracijų. Balinant dantis galimas šalutinis poveikis – laikinas dantų jautrumas, kuris gali tęstis iki dviejų savaičių. Pageidaujant labai stipraus efekto pirmiausia balinama kabinete, o jau paskui balinimas tęsiamas namuose.

Duoda signalą organizmui, kad kažkas yra ne taip. Organizmas reaguoja į ėduonį, lūžimus, uždegimus ir tt. Klaidingai  manoma, kad jeigu man nieko neskauda, vadinasi mano dantys yra sveiki. Pažeidimai gali būti „nebegyvuose“ dantyse, taip pat jei procesas ar dirgiklis yra lėtinis, mes galime skausmo nejausti. Suskaudus dantims būtina kreiptis į gydytoją – nes  vaistų vartojimas tik slopina  dantų skausmą, bet problema išlieka ir gali komplikuotis. Jeigu skausmas nurimo –   dar nereiškia, kad susirgimas išgydytas, gali būti, kad jis tapo lėtiniu.

Tai kai „varžtas“ įsodinamas į žandikaulio kaulą vietoje trūkstamo danties. Implantas naudojamas tada, kai nebėra nei danties, nei jo šaknų. Burnoje gali nebūti nė vieno danties, implantais galima sutvarkyti įvairiausius defektus. Pats implantas yra gaminamas iš gryno titano, todėl jį organizmas gerai toleruoja. Prigijimo tikimybė yra labai didelė, apie 97 procentai. Implantai yra puiki alternatyva dantų šlifavimui ir protezavimui tiltais, plokštelėms.

Kitaip dar vadinamas ortodontinis gydymas.Tai atlieka gydytojas ortodontas. Dantim tiesinti dažniausiai naudojamos kabės (kitaip dar vadinami breketai) ir plokštelės. Kiekvieno paciento situacija  yra unikali ir tik gydytojas ortodontas gali pakomentuoti, kokiu būdu ir per kiek laiko galima išlyginti dantis.

Kitaip dar vadinamas dantų kariesas (lot. caries dentes).Kai žmogus nuolatos nepakankamai gerai išsivalo dantis, rečiau valomose vietose atsiranda apnašų, kuriose veisiasi begalė bakterijų išskiriančių danties struktūrą tirbdančių rūgščių. Pradžioje matoma tik dėmelė danties paviršiuje, vėliau šis paviršius aptrupa, formuojasi ertmė. Ėduonį būtina gydyti pašalinant visus infekuotus danties audinius ir atkurti danties formą plomba.

Kiečiausias audinys žmogaus organizme. Emaliu padengtas visas danties vainikas. Emalis danties vainike išsidėstęs nevienodai: ant danties gumburėlių, ten, kur dantis turi atlaikyti didelį kramtymo krūvį,  emalio storis yra apie 1,5 – 2mm. Ploniausias emalis yra ties danties vainiko kakleliu, prie dantenų. Emalis yra tvirčiausias danties audinys: jei ėduonis pažeidžia emalį ir bakterijos patenka po juo, toliau pažeidimas vystosi daug greičiau ir stipriau, nes po emaliu esantis dentinas yra daug minkštesnis ir porėtas..

Tai tiesiog dantų plombavimas suteikiant dantims estetinę išvaizdą. Pavyzdžiui – uždarant tarpelius, „ištiesinant“ pasisukusius dantis, pailginat nudilusius dantis plombuojant.

Tai yra danties audinių ištirpimas dėl nuolatinio rūgščių poveikio. Dažniausiai pažeidžiami dantų kakleliai. Pastebima, kad dažniau erozija diagnozuojama vegetarams ( dažnas citrusinių vaisių naudojimas, daug rūgščių), taip pat žmonėms, kurie serga anoreksija, bulimija, taip pat nėščiosioms (dažnai vemiant). Dantų erozija neretai yra painiojama su pleištiniu defektu, atsiradusiu nuo danties perkrovimo: šis skiriasi nuo erozijos tuo, kad turi pleišto formą ( viena defekto riba sudaro 90˚ kampą su danties paviršiumi, lyg būtų kirviu iškirsta, o erozija – iš visų pusių tolygiai gilėjantis apvalainų formų defektas.Tiek erozija, tiek pleištinis defektas gali komplikuotis ėduonimi. Visi minėti defektai pašalinami plombuojant.

Tarpai tarp dantų gali būti įgimtas reiškinys, arba atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausia dantų retėjimo priežastis, – kai, netekus vieno ar kelių dantų, likę dantys migruoja į laisvą vietą palikdami tarpus. Kita dažnai pasitaikanti priežastis yra krūminių dantų trūkumas: jeigu trūksta daug krūminių dantų, didelė kramtymo krūvio dalis tenka priekiniams dantims ir šie nuo perkrūvio išsiskečia, tai vadinama vėduoklės reiškiniu.

Dantų radiograma yra pagalbinis klinikinis tyrimo būdas, dantų ėduonies , dantų šaknų, kanalų ar aplinkinio kaulo būklei įvertinti.

Retinuoti dantys – tai dėl įvairių priežasčių savo laiku neišdygę, kaule užsilaikę dantys. Dažnai šalinami chirurginiu būdu, nes dygdami gali stumti kitus dantis, suformuoti cistą, pažeisti kitų dantų šaknis. Danties retencija diagnozuojama, kai trūksta danties dantų lanke, ir padarius rentgeno nuotrauką. Dažniausiai sutinkami retinuoti protiniai bei retinuoti iltiniai dantys.o.