Informacinių technologijų mokymo metodai

  1. Pradžia
  2. Projektai
  3. Informacinių technologijų mokymo metodai

Informacinių technologijų mokymo metodai

 

Šių metų gegužės 19 – 25 dienomis pagal Erasmus+ mobilumo programą vykome į Airijos sostinę Dubliną susipažinti su inovatyviais mokymo ir mokymosi metodais. Mokymus organizavo ir vedė Ispanijoje registruota įmonė English Matters. Grupėje buvo 20 dalyvių iš Graikijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Slovakijos. Lietuvą atstovavome dviese – KAUTECH istorijos mokytoja – metodininkė Laima Kijanskaitė ir anglų kalbos mokytojas Egidijus Mačiulskas. Naudinga buvo susipažinti su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos šalių, pasikeisti patirtimi ir sužinoti apie švietimo sistemų panašumus, skirtumus ir ypatumus. 

Kaip žinia, gyvename aukštųjų technologijų laikais, todėl yra labai svarbu išnaudoti visas jų teikiamas galimybes bei privalumus ir stengtis juos pritaikyti jaunosios kartos ugdymo procese. Dalis užsiėmimų buvo skirta praktiniam IT mokymo įrankių ir dirbtinio intelekto galimybių įdiegimui dėstant skirtingas disciplinas, pvz.: istoriją, geografiją ar užsienio kalbas. Be jau įvaldytos ir kurį laiką naudojamos kahoot platformos, turėjome galimybę išbandyti tokius naujesnius ir/ar mažiau žinomus įrankius, kaip www.oncoo.com, www.chatgpt.com, www.simpleshow.com. Visi jie vienaip ar kitaip suteikia galimybę įvesti naujoves ir įvairovę pamokų metu ar atliekant namų darbus. Pvz., pastarasis įrankis leidžia pamokos metu per gana trumpą laiką sukurti dokumentinį ar animacinį trumpametražį filmuką su įgarsinimu pasirinkta tema. Dalis minėtų tinklapių turi supaprastintas nemokamas versijas. Tačiau, norint maksimaliai išnaudoti galimybes, vartotojams tenka pirkti licencijas ir mokėti už paslaugas. Be to, visos programos veikia anglų, vokiečių ar prancūzų kalbomis, todėl geros mokinių užsienio kalbų žinios yra sėkmės garantas suprasti užduotis ir jas praktiškai atlikti.

Užsiėmimų metu susipažinome ir su dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis bei iššūkiais ir pavojais, kylančiais kai juo piktnaudžiaujama ar jis neteisingai naudojamas. Dar kartą įsitikinome, jog dirbtinis intelektas jokiu būdu negali būti naudojamas, kaip mokytojo pakaitalas. Netgi priešingai, jis turi paklusti mokytojo valiai ir būti profesionaliai valdomas. Tam reikia ypač gerų žinių kompiuterinio raštingumo srityje. Todėl, technologijoms sparčiai vystantis, svarbu tobulinti kompetencijas ne tik savo dėstomoje disciplinoje, bet ir informacinių technologijų pritaikymo ir panaudojimo srityje.  

Apibendrinant mokymų metu įgytą patirtį, galime daryti išvadą, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų diegiant naujoves mokymo įstaigoje reikalingas ne tik šiuolaikiškai mąstančių mokytojų entuziazmas, bet ir stipri materialinė bazė su moderniomis kompiuterių klasėmis, interneto prieiga ne tik mokytojams, bet ir mokiniams, išmaniosiomis lentomis ir naujausia programine įranga. Kitokiu atveju, tai ir liks tik teorija be jokios praktinio panaudojimo galimybės. Visų mokymų dalyvių vardu norėtume savo šalių švietimo įstaigų administracijoms palinkėti drąsiai žengti progreso keliu įgyvendinant technologines reformas!

 

Laima Kijanskaitė, istorijos mokytoja – metodininkė,
Egidijus Mačiulskas, anglų kalbos mokytojas