Būsimieji elektrikai: nuo laidų iki kodų

Septyni Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) mokiniai visą savaitę mokėsi ir atliko praktiką Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, dalyvaudami jungtinio projekto „Įgyk praktinių įgūdžių sektoriniame praktinio mokymo centre“ veiklose. „Savaitės pabaigoje jau net norėjosi ilgiau pasilikti – labai užkabino programavimas“, – juokavo į Kauną grįžę būsimieji elektrikai. Dalindamiesi įspūdžiais vaikinai pasakojo apie besikeičiančią elektriko profesiją. Jie pastebėjo, kad ši sritis sparčiai plečiasi ir kelia vis naujų iššūkių. Taip pat svarstė, kokios galimybės laukia šiuolaikinių elektrikų, kai kitų specialybių paklausa jau ima svyruoti. 

Elektriko įvaizdis kinta, darbai sudėtingėja 

Daugelis elektriką vis dar įsivaizduojame keičiantį lemputę, įrenginėjantį elektros lizdą ar signalizaciją, tačiau šiandienos elektriko profesija yra žymiai platesnė. Technologijoms sparčiai žengiant pirmyn ir sektoriui vystantis, elektrikams tenka prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių iššūkių. Vis dažniau naudojami automatizuoti procesai, dirbtinis intelektas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai, kas anksčiau buvo tik futuristiniai sprendimai, dabar tampa kasdienybe.

Aplinka, kurioje dirba elektrikai, apima ne tik tradicines elektros grandines, bet ir sudėtingas sistemas, kuriose svarbų vaidmenį atlieka PLC (programuojami logikos valdikliai), robotika ir įvairios automatizavimo technologijos. Dėl šių technologijų elektrikai turi gebėti ne tik atlikti montavimo darbus, bet ir sugebėti pritaikyti bei konfigūruoti sudėtingas sistemas, kad užtikrintų jų veikimą ir saugumą.

Visagino Energetikos sektoriniame praktinio mokymo centre viešėję Kautech mokiniai ne tik praktikavosi atlikdami įprastus darbus mokomosiose elektros dirbtuvėse, bet ir mokėsi braižybos, brėžinių skaitymo, programavimo. Pasak projekto dalyvių, įspūdį paliko moderni mokymo bazė ir galimybė dirbti su įvairia elektros įranga. „Važiuodami tikėjomės išmokti naujų dalykų, pasipraktikuoti su kitokia įranga. Taip ir gavosi – turėjome progą pasimokyti rėlių programavimo, leidžiančio, kad elektros schema funkcionuotų tam tikru režimu“, – įspūdžiais dalinosi Lukas. Anot jo, mokėti PLC programavimo ypač svarbu, nes tai supaprastina elektros grandinių valdymą, todėl plačiai naudojama didesnėse gamybos įmonėse.

Lukas patikslino, kad elektrikai programuoja kitaip nei IT specialistai. Priešingai nei pastarieji, jie kodų nekuria, bet kompiuterio ekrane valdo tarpusavyje sąveikaujančius modulius. „Realybėje tai vyksta taip: elektrikas prijungia kompiuterį prie elektros skydo, kuriame yra valdantis modulis, ir tikrina, ar reikia ką nors perprogramuoti“, – paaiškina Lukas.

Apibendrindamas patirtį Visagine, Tomas pasakojo, kad daugiausia pagal duotas schemas rinko elektros skydines spintas, po to mokėsi programuoti logo valdiklius. „Naujų, nežinomų schemų negavome, viskas jau buvo išbandyta pamokose Kautech‘e. Šiek tiek pasimokėme braižyti FluidSIM programėle, taip pat programinės kalbos – o tai jau buvo nauja“, – teigė jis. 

Vyteniui įspūdį paliko mokymo aplinka: „Įrangos kiekis, didesnės klasės, daugiau vietų individualiam mokymuisi ir tikro darbo simuliacijoms.“ Kartu su juo savaitę Energetikos sektoriniame praktinio mokymo centre Visagine mokęsis Arūnas pastebėjo dar ir tai, kad veikla vyko gana intensyviai. Praktikos netrūko, o ir teorijos buvo gausiai, tvirtino jis. 

Kokią perspektyvą elektrikams žada ateitis?

Nors daugelis profesijų jau patiria didelį pokytį dėl dirbtinio intelekto, elektriko specialybė išlieka svarbi. Su vis didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu (saulės, vėjo, geoterminės energijos), elektrikams atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Šios technologijos reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, nes reikia ne tik montuoti naujas įrangas, bet ir užtikrinti jų efektyvų ir saugų veikimą. 

Jie taip pat turės prisitaikyti prie naujų sprendimų, tokių kaip elektros automobilių įkrovimo stotys, kurti ir diegti pažangias energijos valdymo sistemas. PLC programavimas – dar viena svarbi šiuolaikinio elektriko kompetencija. Šiuolaikinės gamybos įmonės, pramonės šakos ir net infrastruktūros projektai reikalauja, kad elektrikai įvaldytų PLC programavimo kalbą, leidžiančią automatizuoti įvairias elektros sistemas. Tai ne tik supaprastina procesus, bet ir leidžia kurti efektyvesnes, tvaresnes sistemas, kurios prisideda prie švaresnės aplinkos. 

„Kiek besivystytų technologijos, be elektrikų pagalbos neišsisuksi. Elektros dėsniai ir prožektoriuje, ir kosminiame laive yra tie patys. Ir iš jų išeina vis kitą, – elektriko vietą technologijų pasaulyje vaizdingai apibūdino Kautech profesijos mokytojas Saulius Mereckas. – Tiesa, šios srities specialistui reikia daug dirbti galva. Anksčiau net buvo sakoma, kad elektrikas yra darbininkų inteligentija.“

Jo nuomone, gerai, kad jauni žmonės į šią sritį eina, domėdamiesi pačiais elektrotechnikos pagrindais, kuriuos gali gauti mokymo centre. Jei vėliau kiltų noras žinias plėsti aukštojoje mokykloje, jie jau turėtų tvirtą teorijos pagrindą ir praktikos, tad studijuoti būtų kur kas lengviau. „Teoriją be praktikos sunku suprasti, todėl labai gerai, jeigu jauniems žmonėms pavyksta ir studijas aukštojoje mokykloje suderinti su darbu“, – priduria mokytojas.

Būsimieji elektrikai stebi darbo rinkos paklausą

Mokslo metams įpusėjus, Kautech besimokantys vaikinai prisipažino, kad jau pradeda galvoti apie ateitį, dairosi darbo pasiūlymų. Lukas neabejoja, kad elektriko specialybė perspektyvi: „Dirbtinis intelektas braunasi į daugelį žmogaus veiklos sričių, bet elektrikų kol kas pakeisti negali. Matau, kaip dalis mano draugų, dirbančių programavimo, duomenų analitikos srityje, netenka darbo arba sunkiai jį randa. Užtat elektriko specialybė man atrodo turi ateitį. Kai kurios gamybos sritys, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, plėsis, todėl elektrikų poreikis ateityje augs.“ Dairydamasis darbo, jis domisi, kokios įmonės kuo užsiima – labiausiai domina inžinerinių sistemų priežiūra ir remontu užsiimančios įmonės.

Prieš kelerius metus metalo apdirbimo kvalifikaciją įgijusiam, bet šiuo metu pagal tęstinę mokymo programą besimokančiam Tomui elektriko specialybė jau bus antra. Panoręs išbandyti kitą veiklos sritį, jis atidžiai analizavo darbo skelbimus, tad, pamatęs, kad elektrikų paklausa didelė, nusprendė pabandyti. „Svarsčiau, kaip galėčiau „pasimatuoti“ šią profesiją. Stoti į kolegiją ar universitetą? Bet ten mokslai trunka 3–4 metus, neakivaizdžiai – dar ilgiau. Mokymo centre tai trunka vienus metus. Pamaniau, kad tiek laiko užteks, nuspręsti, ar ši specialybė man tinka“, – savo istorija dalijosi Tomas.

Pradėjęs mokslus nuo nulio, pasak jo, kol kas daug dėmesio skiria mokymuisi, bet prasidėjus praktikai, bandys darbintis, jau yra nusižiūrėjęs įmonę. „Dabar suprantu, kad geru elektriku tampama ne per dieną – reikia daug praktikos ir tvirtų žinių, – teigė Tomas, nė kiek nesigailėdamas naujos specialybės pasirinkimu. – Man ši profesija patinka. Po penkių mokslo mėnesių galiu sakyti, kad kuo gilyn į mišką, tuo daugiau malkų. Nors sužinau daug nauja, be praktikos ir darbo patirties geru elektriku netapsiu. Ši profesija apima daug dalykų iš įvairių sričių, matyt, ne atsitiktinai Visagine vėl susidūriau su brėžiniais ir supratau, kad nuo braižybos nepabėgsiu, tad teks gerinti brėžinių skaitymo įgūdžius.“

Projekte dalyvavę vaikinai vieningai sutarė – tokios mobilumo programos yra neįkainojamos. Jos ne tik leidžia praplėsti profesines žinias, bet ir suteikia galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis bei geriau pasiruošti ateities darbo rinkai. Ši patirtis jiems suteikė daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos toliau gilinti žinias – tiek mokymo centre, tiek būsimose darbovietėse. 

„Savo mokiniams sakau, kad visada yra naudinga padirbėti, pasipraktikuoti kitur, pasižiūrėti, kokią įrangą naudoja kiti, papildyti žinių bagažą, pasisemti naujų minčių, kad grįžus būtų galima padiskutuoti“, – jaunatvišku mokinių entuziazmu džiaugėsi profesijos mokytojas S. Mereckas.