Mechatronikos mokslus Kauno technologijų mokslo centre Darius baigė visai neseniai, bet šiandien savo žiniomis ir įgūdžiais jau dalijasi su mokiniais ir dirba tarptautinėje automobilių pramonėje gerai žinomos įmonės „Hella“ padalinyje Kaune. Artimiausiuose planuose – programavimo studijos aukštojoje mokykloje.
Jis su šypsena prisimena, kad jau paauglystėje mėgo ardyti įvairius daiktus, nors ne kiekvieną pavykdavo vėl sudėti: „Visada domino technika, konstravimas, judantys daiktai. Man smalsu, kas daikto, procesoriaus ar sistemos viduje, kaip ten viskas vyksta. Šį mano pomėgį kaip tik ir atspindi mechatronika“, – pasakoja Darius, prisipažindamas, kad vidurinėje mokykloje prie mokslų daug laiko neleido. Vis tik kurį laiką padirbėjęs labiau fizinį nei sudėtingų žinių reikalaujantį darbą, pajuto, kad norisi mokytis, norisi nerti į šiuolaikines technologijas (robotiką, valdiklių programavimą ir pan.).
Darius atviras, Kautech nebuvo pirmas mokslo įstaigų sąraše, tačiau dabar pripažįsta, kad gyvenimo aplinkybės nuvedė geru keliu, nes čia atrado sau tinkamą specialybę. „Kai stojau į mechatroniką, buvo renkama pirma šios specialybės grupė, – prisimena D. Bartkevičius, pasirinkęs dvejus metus trukusius automatinių sistemų mechatroniko mokslus. – Pradžioje buvo nemažai neaiškumų, bet kartu, ir mokytojai, ir mokiniai, pamažu kūrėme bazę ir štai dabar jau turime daug ir labai geros įrangos. Labai pasisekė, kad mus mokė puikūs mokytojai, tai ir dr. Aleksandras Kirka, ir Laimonas Kairiūkštis.“
Po praktikos UAB „Elinta Robotics“ Darius netruko gauti darbą automobilių elektronikos ir apšvietimo komponentus tarptautinei rinkai gaminančioje įmonėje „Hella Lithuania“. Naujoje darbo vietoje jis jautėsi tvirtai. Sėkmingam startui padėjo mokymo centre įgytas tvirtas žinių pagrindas. Ėmė viską, ką davė mokytojai, o ir pats savarankiškai domėjosi, daug gilinosi į mėgstamą sritį. Darbdavių nuomone, adaptuotis naujoje darbo vietoje reikia apie pusmečio, bet Dariui pakako maždaug mėnesio.
„Mechatronikai išmoksta automatinių sistemų pagrindus: kaip ir kodėl veikia įvairūs jutikliai, cilindrai, kas už ką atsakingas ir kita. Tad šioje srityje nejaučiau žinių trūkumo, jų užteko. Darbe sykį esame svarstę, kiek žmonių galėtų pakeisti vieną mechatronikos specialistą. Pasirodo – penkių skirtingų sričių specialistų“, – teigia tarptautinėje įmonėje pusantrų metų dirbantis ir joje vertinamas Darius.
Jis pasakoja, kad gamykla padalinta į du sektorius ir visas gamybos procesas robotizuotas. Viename sektoriuje vyksta paviršinių komponentų montavimas ir testavimas. Kitame – surenkamas ir supakuojamas gaminys, kuris po to važiuoja tiesiai į sandėlį. D. Bartkevičius dirba antrame sektoriuje, kur vyksta daug skirtingų judančių procesų, ir yra atsakingas už gaminių surinkimą bei supakavimą. Ko gero, tai sudėtingiausias viso gamybos proceso etapas, pripažįsta Darius. Jeigu darbas sutrinka, jis nustato gedimo priežastis. „Esu pirmas žmogus, kuris, linijai sustojus, prieina ir išsiaiškina, kas atsitiko, o paskui sprendžiame, ar ieškoti savų specialistų pagalbos, ar kreiptis į kolegas užsienyje“, – savo darbo specifiką paaiškina Darius.
