Projektas „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“
Projekto Nr. | 2016-1-LT01-KA116-022996 |
Projekto pavadinimas | Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje |
Programa | „Erasmus+“ programos profesinio mokymo 1 pagrindinio veiksmo |
Projekto pradžia | 2016-08-17 |
Projekto pabaiga | 2017-05-31 |
Projekto vykdytojas | Kauno technikos profesinio mokymo centras |
Projekto priimantys partneriai | Cesu Profesionala vidusskola – Latvija, Savon koulutuskuntayhtymä – Suomija, Rakvere Ametikool – Estija, Jelgavas Technical school – Latvija, Syddansk Erhvervsskole – Danija, Bridgwater College – Jungtinė Karalystė, Training to Malta – Malta. |
Projekto apimtys | 5 ugdymo sritys, 8 specialybės
|
Mobilumo vizitų trukmė | mokinių – 3 savaitės,
mokytojų – 5–7 dienos. |
Projekto dalyviai | 1 tikslinė grupė: mokiniai.
2 tikslinė grupė: mokytojai. Mokinių mobilumo vizitai: Cesu Profesionala vidusskola (Latvija):
Savon koulutuskuntayhtymä (Suomija):
Rakvere Ametikool – Estija:
JelgavasTechnical school (Latvija):
Syddansk Erhvervsskole – Danija:
Bridgwater College – Jungtinė Karalystė,
Mokytojų mobilumo vizitai: Cesu Profesionala vidusskola (Latvija):
JelgavasTechnical school (Latvija):
Training to Malta – Malta
|
Projekto tikslas | 1 tikslinės grupės – skatinti ir plėsti mokinių tarptautinį judumą per mainų programas, motyvaciją semtis tarptautinės patirties, kuri suteiks galimybę geriau konkuruoti šalies ir užsienio darbo rinkoje.
2 tikslinės grupės – skatinti mokytojų tarptautinį judumą, organizuojant stažuotes profesinio, bendrakultūrinio tobulėjimo tikslais. |
Planuojami rezultatai | Įgyvendinus projektą tikimasi naujų galimybių į socialinės atskirties mažinimą nukreiptų programų veiklai profesinio mokymo įstaigose. Bus parengtas metodikų aprašas. Projekto dalyvių patirtis bus skleidžiama tiek Kauno SRC, tiek Kauno mieste, regione pristatymų, seminarų metu. Tikimasi parengtų socialinių programų įtraukimo į mokyklos veiklos planavimą. Tai formuos efektyvesnę mokymo aplinką palankią pozityviai socializacijai. Projekte dalyvavę mokiniai pagilins tiek savo profesinius, tiek socialinius įgūdžius, o tai padidins jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Mokinių socialinių įgūdžių patirčių sklaida numatoma mokinių tarybos veiklose. |
Dotacija | Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą 47 180,00 Eur (Keturiasdešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt Eur). |
Projekto vykdymas | Įgyvendinant Erasmus+ programos projektą ,,Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje‘‘ 2016-10-16 - 2016-10-20 dienomis Medienos apdirbimo skyriaus profesijos mokytojos Birutė Kasiliūnienė ir Rasutė Džiugienė su mokiniais dalyvavo Personalo dėstymo / mokymo vizite užsienyje, Latvijoje Cesu Profesionala vidusskola.
Vizito tikslas – įgyti rąstinių namų statybos ir jų restauravimo praktinių įgūdžių, siekiant parengti specializuotą pasirenkamąjį modulį ,,Medinių gaminių restauravimas“ staliaus specialybės mokiniams, taip pat pasidalinti savo žiniomis apie medienos apdirbimą rankiniais, elektriniais įrankiais ar mechanizuotu būdu; apie gaminių iš medienos masyvo gamybą. Vizito metu buvome supažindinti su Latvijos Respublikos švietimo sistema, pristatėme Lietuvos švietimo sistemą ir jas palyginome. Cesis profesinės mokyklos mokiniams vedėme praktinius užsiėmimus apie medinių pastatų statybą ir montavimą, kuriuose dalyvavo ir mūsų mokiniai, domėjomės rąstinių namų statybos ir restauravimo ypatumais. Pirmą vizito dieną mokyklos direktorė parodė mokyklos erdves, mokymo dirbtuves, supažindino su baldžių mokymo programa ir suteikė galimybę pravesti staliaus specialybės mokiniams praktinius užsiėmimus tema „Medinių gaminių restauravimas“, buvo pademonstruotas kėdės restauravimo praktinis mokymas. Šio mokymo metu Latvijos mokiniai buvo supažindinti su praktinio mokymo eiga. Tai įvadinis instruktažas, kurio darbo tikslas – kokybiškai atlikti kėdės remonto darbus, užduotis – tikslingai naudoti įrankius, medžiagas ir atlikti restauravimo darbus. Išsamiai paaiškinta, kaip atlikti kuojaryšio pakeitimo, pritaikymo kėdei darbus. Latvijos mokiniai greitai perėmė žinias ir susidomėję pradėjo savarankišką darbą. Po to buvo atliekamas kuojaryšio išpjovimas, apdaila ir kuojaryšio įstatymas. Šio mokymo metu, kol mokiniai savarankiškai atliko užduotį, praturtėjome ir mes, mokytojai: pamokoje dalyvavo profesijos mokytojas iš Latvijos, todėl pasidalijome darbų technologijos proceso metodika, aptarėme technologijos naujoves ir kaip galima jas taikyti remonto – restauravimo darbuose, taip pat pasidalijome savo žiniomis apie medienos apdirbimą rankiniais, elektriniais įrankiais ir mechanizuotu būdu; apie gaminių iš medienos masyvo gamybą. Latvijos mokiniai kėdės restauravimo užduotį atliko ir buvo įvertinti l.gerai. Profesinio mokymo procesas Latvijos mokykloje yra panašus į mūsų, keliami tie patys tikslai ir uždaviniai, tik, manome, daug daugiau dėmesio skiriama kūrybiškumui, darbo eskizų sudarymui, moksleiviai gamybinio mokymo metu niekur neskuba, kvalifikacines užduotis patys suplanuoja ir gali atlikti net per visus mokslo metus etapais. Kitą dieną buvome nuvykę į restauravimo dirbtuvėles, kurias yra įkūręs Cesio profesijos mokyklą baigęs mokinys. Jis restauruoja senoviškus antikvarinius gaminius iš Europos šalių, taip pat gauna užsakymus iš JAV gyvenančių piliečių. Šioje dirbtuvėlėje mus pamokė, kaip reikia atpažinti daiktų vertę, supažindino su medinių gaminių restauravimo medžiagomis. Restauruojant kiekvienas darbo žingsnis turi būti pavaizduotas, užrašytas restauruojamo gaminio darbo pase ir t.t.. Turėjome galimybę rėmelio restauraciją išbandyti mažame plotelyje, kadangi rėmelis autentiškas ir meistras pabijojo, kad nesugadintume, nes neturime patirties. Atidžiai apžiūrėjome gaminį ir aptikome didesnių bei mažesnių pažeidimų, atsiradusių dėl medienos senėjimo. Didžiausią žalą medienai daro vabzdžiai. Panaudojus tam skirtas medžiagas buvo užtaisomos kiaurymės , kaip matome paveikslėlyje. Lietuvoje mokymo procese tokių restauravimo darbų neatliekama, daugiau atliekame baldų remonto darbus, susidėvėjusias detales keičiame naujomis ir t.t.. Kad geriau suprastume Latvijos darbo rinkos ypatumus, buvo organizuota kelionė į įmonę, kur yra gaminami skydiniai namai. Šie statiniai yra gaminami ir sumontuojami įmonėje, po to išardomi ir vežami į paskirties vietą, daugiausia yra gaminama Skandinavijos šalims – Norvegijai, Suomijai. Įmonės vadovai skundėsi, kad trūksta specialistų, todėl jie glaudžiai bendradarbiauja su Cesio profesine mokykla. Šios mokyklos mokiniai atlieka praktinį mokymą šioje įmonėje. Organizuoto susitikimo metu darbdaviai džiaugėsi, kad atvyko pasidalinti patirtimi mokytojai ir mokiniai iš Lietuvos. Laisvą nuo užsiėmimų laiką stengėmės išnaudoti miestelio kultūriniam pažinimui. Lankėmės Cesio pilyje, Cesio Šv. Jono bažnyčioje, Cesio istorijos ir meno muziejuje. Dalyvavome bendrakultūrinėje veikloje, domėjomės latvių kalba. Aplankėme Raunos pilies griuvėsius ir Raunos bažnyčią. Vyko ekskursija į netoliese esantį dvarą – Ungurmuiža.
Aplankėme privatų zoologijos sodą, kur yra auginamos lamos ir kupranugariai. Sodo įkūrėjas pagal specialybę yra automechanikas, jis labai myli gyvūnus ir derina darbą, kaip pats sako, su savo hobi. Bendravimas su Latvijos piliečiais taip pat padėjo gerinti anglų kalbos įgūdžius, suvokti kultūrų ir net nacionalinės virtuvės skirtumus. Stažuotė buvo labai naudinga tiek dalykine, tiek pažintine prasme. Įspūdžiai iš Latvijos Cesio puikūs. Stažuotės metu ne tik pagilinome dalykines profesines žinias, bet ir turėjome galimybę taip pat pagilinti anglų kalbos ir IT žinias. Vakarais plėtėmė savo kultūrinį pažinimą, susipažindami su žymiausiais Cesio kultūros objektais. Naudinga stažuotė buvo įvertinta sertifikatais ir Europass mobilumo pažymėjimais. Grįžę iš stažuotės, parengėme pasirenkamąjį 40 val. mokymo modulį ,,Medinių gaminių restauravimas“ staliaus ir baldžiaus specialybės mokiniams. Modulio tikslas: supažindinti su darbų saugos reikalavimais, dirbant restauravimo darbus, žinoti medžiagas, naudojamas restauruojant, išmanyti įrankių pritaikymą restauravimo darbuose, mokėti restauruoti medinius gaminius. Modulį sudaro 30% teorijos ir 70% praktinio mokymo. Parengėme ne tik mokymo planą, bet ir mokymo medžiagą apie restauravimo darbų technologiją, restauravimo darbų medžiagas, įrankius, kurią siūlysime nuo kitų mokslo metų kaip Pasirenkamojo dalyko programą staliaus ir baldžiaus mokiniams. Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį. Profesijos mokytojos Rasutė Džiugienė, Birutė Kasiliūnienė Mokinių mobilumo vizitas (1-1-mobilumo-vizitas_cesis_mokiniai).
PRIEŽIŪROS VIZITAS SUOMIJOJE Šių metų lapkričio 30 d. – gruodžio 2 d. Kauno technikos profesinio mokymo centro Transporto skyriaus profesijos mokytojai Romualdas Kerinas ir Valdas Džiaugys vyko į priežiūros vizitą Suomijos Kuopio miesto Savo Voacation College. Priežiūros vizito tikslas įvertinti profesinio mokymo praktikos Suomijoje dalyvių Juozo Gylio ir Deivido Karaliaus mokymosi, darbinės praktikos eigą, sudalyvauti mokinių pasiektų mokymosi rezultatų vertinime. Suomių mokykloje jie gilino modulio „Kuro sistemų diagnostika ir remontas“ profesines žinias ir praktinius įgūdžius. Tik nuvykę į Kuopio, pirmiausia aplankėme juos svečių namuose, kur vienu kambariu jie dalinosi su mokiniais iš Estijos bei Smulkiojo verslo organizavimo skyriaus kompiuterinės įrangos paskutinio kurso mokiniais Luku Mickevičiumi ir Roku Kurčaku. Gyvenant šešiese teko pasispausti, nes kambarys nedidelis, tačiau mokiniai gyrėsi, kad dėl „vietos po saule“ kovoti nereikėjo ir visi išsiteko draugiškai. Svečių namuose mokiniai ruošėsi savarankiškai maistą, taip pat juose sudarytos puikios sąlygos poilsiui ir higienai. Sekantį rytą nuvykome į mokyklą pakalbėti su profesijos mokytoju Antti Jarvenpaa, kuris vedė užsiėmimus pirmąją savaitę mūsų automobilių elektromechaniko specialybės mokiniams. Mokytojas pasidžiaugė mūsų mokyklos mokinių automobilių remonto ir anglų kalbos žiniomis. Tuo pačiu aplankėme ir kompiuterinės įrangos derintojo specialybės mokinius, atliekančius profesinio mokymo praktiką Savo profesinio mokymo koledžo IT praktinio mokymo dirbtuvėse. Susitikom su mokiniais jų darbo vietose, pamatėme kaip jie sprendžia testus pasiektų mokymosi rezultatų įvertinimui. Profesijos mokytojas Marko Miettinen negailėjo gerų žodžių mokiniams, gyrė juos už operatyvumą ir technologinių dalykų išmanymą. Po pietų nuvykome į servisus, kuriuose dirbo mūsų mokiniai. Pirmiausia aplankėme Toyota servisą. Serviso meistras liko patenkintas mūsų mokinio Deivido Karaliaus darbiniais įgūdžiais ir sakė, kad mielai priimtų jį į darbą. Toliau mes aplankėme Ford/Opel servisą. Servise dirbo mūsų mokinys Juozas Gylys ir mokiniai iš Estijos. Serviso meistras irgi gerai atsiliepė apie mūsų mokinį, nes jis savarankiškai galėjo atlikti kuro sistemos diagnostiką ir remontą. Mokiniai džiaugėsi turėję galimybę laisvalaikiu slidinėti, važinėtis kartingais, aplankyti muziejų, kuriame yra natūralaus dydžio mamuto iškamša, kurios yra tik dvi Europoje, o mes džiaugėmės galėdami prisidėti prie mokinių geresnio parengimo darbo rinkai. Gerai, kad yra tokia „Erasmus+“ programa, kuri pilnai dotuoja mokinių profesinė praktinį mokymą užsienyje. Mokinių profesinio mokymo praktika užsienyje ir profesijos mokytojų priežiūros vizitas finansuojamas „Erasmus+“ programos profesinio mokymo 1 pagrindinio veiksmo projekto Nr. 2016-1-LT01-KA116-022996 „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ lėšomis. Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį. Profesijos mokytojai Valdas Džiaugys ir Romualdas Kerinas
PROFESINIO MOKYMO PRAKTIKA SUOMIJOJE 2016-12-03 Kauno technikos profesinio mokymo centro Transporto skyriaus automobilių elektromechaniko specialybės mokiniai Deividas Karalius ir Juozas Gylys bei Smulkiojo verslo organizavimo skyriaus kompiuterinės įrangos derintojo specialybės mokiniai Rokas Kurčakas ir Lukas Mickevičius grįžo iš profesinio mokymo praktikos Suomijos Savo profesinio mokymo koledže. Mokiniai dalinasi savo profesinio mokymo praktikos įspūdžiais: Deividas ir Juozas – „Lapkričio 13 dieną atvykome į Kuopio miestą, nuo Suomijos sostinės Helsinkio nutolusį apie 400 km į Šiaurę. Įsikūrėme Hermanni svečių namuose kartu su kambariokais iš Estijos ir dviem mūsų Centro mokiniais iš Smulkiojo verslo organizavimo skyriaus. Pirmadienį susipažinome su savo mokytoju Antti Jarvenpaa. Iš pradžių pradėjome nuo teorinių pamokų apie darbų saugą, Common rail ir Motronic kuro įpurškimo sistemas. Įsibėgėjant savaitei perėjome prie praktinių pamokų. Mokėmės kaip naudotis osciloskopu ir autcom diagnostiniu aparatu. Tikrinome daviklius, žiūrėjome jų gyvus parametrus ir trynėme klaidas. Trečiadienį mokytojas Antti mus kartu su vaikinais iš Estijos nuvežė į kartingų trasą, kurioje mes nepakartojamai praleidome laiką. Penktadienį laikėme mokytojo paruoštą testą, kadangi buvome puikiai jam pasiruošę, išlaikėme be problemų. Savaitgalį turėjome laisvo laiko, todėl ėjome į miesto centrą, kuriame vyko miesto kalėdinės eglės įžiebimas. Po pirmosios savaitės mokykloje, antrąją savaitę startavome autoremonto įmonėse. Jau atvykus į Kuopio mokytojas Antti mums parodė, kuriuose servisuose dirbsim ir kaip į juos nuvykti. Kadangi mes gyvenome su mobilumo dalyviais iš Estijos, kurie buvo atvykę automobiliu, tad kiekvieną rytą į servisą važiavome visi kartu. Tai labai palengvino kelionę. Dirbome Opel/Ford ir Toyota servisuose. Darbą pradėdavome 8:00 valandą, o baigdavom 16:00. Dirbome su kvalifikuotais meistrais, kurie puikiai išmanė savo darbą ir gerai kalbėjo angliškai. Visuomet padėdavo jei ko nemokėjome. Darbai, kuriuos atlikome buvo labai įvairūs. Kadangi dirbome oficialiuose servisuose, todėl dažnai reikėjo atlikti automobilių garantinės priežiūros procedūras, tokias kaip važiuoklės, stabdžių tikrinimas, lempų reguliavimas, alyvos keitimas, filtrų keitimas, beveik nebuvo dienos, kad neatliktume šių darbų, todėl apie tai daug išmokome. Neskaitant šių darbų teko atlikti ir sudėtingesnius darbus, guolių keitimas, žemo slėgio siurblio keitimas, autonominio šildymo (webasto) keitimas, saugos diržų keitimas. Teko net išimti ir išardyti visą variklį, kad pakeisti grandinę, švaistiklių indėklus, aušinimo skysčio siurblį ir daug kitų komponentų, žinoma šiuos darbus atlikome su meistrais. Antrąjį savaitgalį, praleidome eidami į kiną ir leisdami laisvą laiką kavinėse. O trečiąjį savaitgalį jau atėjo laikas keliauti namo, tada įteikėme suvenyrus iš Lietuvos visiems, su kuriais mums teko bendrauti ir išvykome į oro uostą laukti skrydžio. Po mobilumo vizito jaučiamės pagerinę savo techninius ir bendravimo užsienio kalba įgūdžius. Esame nepaprastai dėkingi „Erasmus+“ programai ir visiems kurie prisidėjo prie mūsų vizito organizavimo už šią nepamirštamą kelionę. Visiems rekomenduojame nepraleisti progos pamatyti kitas šalis, įgauti neįkainojamos patirties užsienyje ir aktyviai dalyvauti konkursuose.“
Lukas ir Rokas – „Gruodžio 3 dieną grįžome iš trijų savaičių profesinio mokymo praktikos Suomijoje, kai laimėjome „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ atranką savo mokykloje. Atrankoje dalyvavo kompiuterinės įrangos derintojų antro ir trečio kurso mokiniai. Didelio nerimo ir entuziazmo apimti suskubome pildyti reikalingų dokumentų: Europass CV, Europass kalbų paso ir motyvacinio laiško. Labai džiaugėmės, kad mūsų profesinės žinios, asmeninės savybės ir begalinis noras pakeliauti po kitas šalis ir įgyti žinių bei praktikos ateičiai neliko nepastebėti. Valio! Laukia Suomija! Kibome į darbą, iškart pradėjome ieškoti bilietų, laiko nedaug – tik mėnuo. Į pagalbą atskubėjo anglų kalbos mokytojas Darius, parodė kur ir kaip reikia ieškoti pačių pigiausių bilietų, kaip juos įsigyti. Bilietus nusipirkome kartu su automobilių elektromechanikais, gyvenamą vietą mums surado projektų vadovė Aida Gružinskienė. Iš Kauno į Vilnių mus nuvežė Roko tėtis. Oro uoste susitikome su kitais dalyviais. Iš Vilniaus į Helsinkį skridome valandą ir keturiasdešimt minučių, Helsinkyje persėdome į kita lėktuvą, kuris nuskraidino į Kuopio miestelį. Kai atvykome mus maloniai pasitiko suomis vairuotojas, vardu Heikki. Parodė miestą, parduotuves, mokyklą, vietas kurias verta aplankyti. Svečių namuose mūsų jau laukė administratorė Olga. Įsikūrėme ir nieko nelaukdami išsiruošėme susipažinti su Kuopio miesteliu. Kaip čia mes gyvensim? Oras buvo šaltas ir drėgnas, užsukome į keletą prekybos centrų, apžiūrėjome kainas ir nutarėme gamintis maistą patys. Mokykla, kurioje mokėmės. Savon Ammatti Ja Aikuisopisto Pirmąją savaitę susipažinome su profesijos mokytoju Marko Miettinen ir pradėjome mokytis, kaip uždėti antgalius ant CAT-6 vytos poros kabelių, pagaminti interneto lizdus, pravesti savo pačių pagamintą nedidelį virtualų tinklą, bei išmokome naudotis kabelių tikrinimo įranga. Antrąją savaitę mokėmės apie optinio pluošto kabelius, iš ko jie pagaminti, kaip juos paruošti suvirinimui, kaip naudoti optinio pluošto kabelių suvirinimo aparatą ir kaip padaryti virtualų tinklą sujungus CAT-6 vytos poros kabelius su optinio pluošto kabeliais. Tam atlikti buvo naudojamas specialus keitiklis. Tinklą kurį mes pagaminome, turėjome ištestuoti. Išmokom naudotis įvairiais testavimo aparatais. Visą mokymo kursą baigėm per dvi savaites, todėl trečią savaitę mokytojas mums davė išbandyti naujas technologijas, kurias jie gali pasiūlyti. Iš pradžių turėjome galimybę pažaisti su „VIVE“ virtualios realybes akiniais, vėliau išbandėme naują 360 filmavimo kamerą, kuri daro nuotraukas aplinkui save, gaminome telefono dėkliukus su 3D spausdintuvu, kuris gali nupiešti pagal nurodytas koordinates. Virtualus LAN tinklas mokyklos dirbtuvėse 3D spausdintuvas Praktikos metu susipažinome su olandais, kurie gyvena Amsterdame. Kartu lankėme užsiėmimus, mokėmės. Jie puikiai kalba angliškai. Projekto dalyvis Rokas Kurčakas su „Erasmus+“ programos dalyviais iš Olandijos. Projekto dalyvis Lukas Mickevičius su profesijos mokytoju Marko Miettinen, vietiniu mokiniu iš Suomijos, bei dalyviu iš Olandijos. Savaitės pradžioje mūsų mokytojas pasakė, kad šeštadienį miesto centre, vyks eglutės įžiebimo šventė. Pasitarę su kolegomis iš Transporto skyriaus, nutarėme eiti. Oras buvo prastas, lijo, žmonių buvo nedaug. Scenoje vyko renginys su Kalėdų seneliu ir jo pagalbininkais, deja, nieko nesupratome, kalbėjo suomiškai. Kitą savaitgalį nuėjome aplankyti Puijo Tower. Tai bokštas į kurį galima užkilti ir pasigrožėti kaip atrodo visas Kuopio miestelis. Trečios savaitės viduryje buvome slidinėti su savo draugais olandais. Buvo daug kritimų, tačiau tikrai buvo smagu. Gyvenimo sąlygos buvo geros, parduotuvės ir mokykla buvo netoli, todėl viešojo transporto neprireikė. Laisvalaikiu eidavome pasivaikščioti po miestą, aplankėme kavines, paragavome tradicinių suomiškų patiekalų. Tikiuosi, jog šita kelionė, paskatins kitus mokinius dalyvauti „Erasmus+“ programos projektuose, kuriose galima įgyti daug žinių, tai atveria daugiau galimybių ateičiai. Mokinių profesinio mokymo praktika užsienyje finansuojama „Erasmus+“ programos profesinio mokymo 1 pagrindinio veiksmo projekto Nr. 2016-1-LT01-KA116-022996 „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ lėšomis. Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.
PRIEŽIŪROS VIZITAS DANIJOJE 2016 m. gruodžio 15 – 17 dienomis Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas su projektų vadove Aida Ilona Gružinskiene dalyvavo priežiūros vizite Danijoje, kur du Transporto skyriaus automobilių mechaniko specialybės mokiniai Jonas Jankauskas ir Skirmantas Liekis atliko trijų savaičių profesinio mokymo praktiką Odensės SDE koledže. Atvykus į Odensę buvome šiltai sutikti SDE koledžo švietimo ir profesinio orientavimo specialistės Lone Olsen bei lengvųjų automobilių mechaniko, technikos dizainerio Flemming Mengers ir nuvežti į Mercedec-Benz kompaniją, kur darbavosi mūsų mokiniai. Jonas Jankauskas su priežiūros vizitą atliekančiais asmenimis Skirmantas Liekis su priežiūros vizitą atliekančiais asmenimis bei įmonės meistru. Įsitikinome, kad mokiniai puikiai atstovauja savo mokyklą, miestą, šalį. Jie tikri savo darbo profesionalai, kurie įmonės darbuotojų pasitikėjimą įgavo jau sekančią praktikos dieną, parodę savo gebėjimus nustatyti automobilių gedimų priežastis, juos suremontuoti ir atiduoti klientui. Mokiniai ne tik atliko „juodus“ automobilių techninės priežiūros ir remonto darbus, bet ir turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su klientu. Darbdaviai įsitikinę mūsų mokinių komunikaciniais užsienio kalbos gebėjimais palikdavo mokinius priimti ar grąžinti automobilį klientui, o klientas taip pat likdavo patenkintas mokinių greitais apsisukimais siekiant grąžinti tvarkingą automobilį klientui per kuo trumpesnį laiką. Pasak Jono Jankausko, „meistrui tereikėdavo įsitikinti, kad teisingai diagnozuotas gedimas arba nurodyti vietą reikiamos detalės ar įrankio pasiėmimu iš sandėlio, ir laisvai galėdavo palikti dirbti mus savarankiškai, tuo tarpu pats galėjo sėsti prie kompiuterio ir pildyti remonto lapus ir/ar kitus dokumentus“. Jam antrino Skirmantas Liekis „smagu, kad mes buvome vertinami labiau negu vietiniai praktikantai danai, meistrai gyrė mus už puikų profesinių žinių bagažą, praktinius gebėjimus greitai ir gana tiksliai diagnozuoti gedimus. Su mumis visi buvo labai draugiški, bet ir mes labai atsakingai žiūrėjome į darbą įmonėje, bijojome pavėluoti nors kelias minutes, tad paprastai susidėję pusryčius į dėžutes skubėdavome į įmonę, o pusryčiaudavome vietoje, gamybinės pertraukėlės metu. Darbo laikas griežtai reglamentuotas, pertraukėlių metu visi eina ilsėtis ir tik išimtiniais atvejais esant skubiam užsakymui, lieka prie automobilio remonto, o jeigu ir nespėja ko, tai tiesiog ramiai palieka tai sekančiai dienai“. Įmonės darbuotojai, meistrai tiesiogiai atsakingi už mokinius labai gyrė lietuvaičių darbštumą, atsakingumą, žingeidumą kuo daugiau išmokti. O SDE koledžo lengvųjų automobilių mechanikas, technikos dizaineris Flemming Mengers teigė, kad tokie mokiniai dar labiau stiprina ryšius su darbdaviais ir padeda išlaikyti su jais puikius santykius. Palinkėję mokiniams sėkmingai užbaigti profesinio mokymo praktiką įmonėje, važiavome susipažinti su Transporto ir logistikos skyriumi ir šio skyriaus vadovu Michal Riber. Šis skyrius išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes stipriai sumažėjo norinčiųjų mokytis, kadangi Danijoje vis labiau populiarėja aukštasis mokslas, o profesinio mokymo prestižas traukiasi. Michal Riber yra suinteresuotas tęsti bendradarbiavimą su mūsų Centru, prasidėjusiu prieš pusantrų metų ir logistikos srityje, priimti mūsų mokinius ir mokytojus, o tai pat siekdamas populiarinti savo transporto ir logistikos skyrių, norėtų išsiųsti mobilumo vizitui į Kauną ir savo mokinius. Michal Riber, transporto ir logistikos skyriaus vadovas su direktoriumi Pauliu Čepu Sekančią dieną pradėjome susitikimo su SDE koledžo Odense C filialo direktoriumi Henrik Vestergaard, atsakingu už statybos; medienos apdirbimo; metalo ir inžinerijos; variklių remonto; transporto ir logistikos skyrių veiklą, bei variklinių transporto priemonių remonto (auto) skyriaus vadovu Jesper Holm. Šio filialo mokinių ir mokytojų skaičius panašus kaip viso mūsų Centro, tačiau neįmanoma jų lyginti nei pagal gaunamo biudžeto apimtis, nei pagal dirbtuvių dydžio, vykdomų mokymo programų, įvairių kursų įmonių dirbantiesiems, bedarbiams apimtis, o taip pat dirbtuvių aprūpinimo mokymo priemonėmis ir medžiagomis apimtis. Tai didelę Odensės miesto teritoriją užimanti mokykla, viena didžiausių visoje Danijoje, aprūpinta moderniausia įranga, turinti puikius profesinio mokymo specialistus, besinaudojančius begale mokymo priemonių, daugybe mokymo procese reikalingų mokymo medžiagų, naudojamų realiose įmonėse. Kalbą pradėjome nuo prisistatymo, savo lūkesčių išsakymo dėl mobilumo vizito bei jų vykdymo ateityje, bei pereidami prie mūsų mokinių, atliekančių profesinio mokymo praktiką variklinių transporto priemonių remonto (auto) skyriuje, mobilumo veiklų, jų dokumentavimo, ECVET sistemos elementų naudojimo patvirtinant mokymosi rezultatus, ir baigdami praktinio mokymo dirbtuvių apžiūra. Apžiūrėjus ne tik auto dirbtuves, bet ir susipažinus su kitų skyrių praktinio mokymo dirbtuvėmis sutarta mobilumus vykdyti ne tik „Automobiliy“ tinklo apimtyje, tačiau įtraukti ir kitų specialybių mokinius ir mokytojus. Taip pat džiaugėmės matydami, kad mokiniams sukurtos puikios sąlygos ne tik mokymuisi bet ir poilsiui bei maitinimuisi. Darbo dienomis jiems nereikia galvoti apie maisto gaminimą, nes pusryčius, pietus ir vakarienę jie gali gauti mokyklos bendrabutyje (arba pietauti mokyklos valgykloje), o savaitgaliais ją gali gamintis puikiai įrengtoje virtuvėlėje. Bendrabutyje sudarytos puikios sąlygos sportuoti, žaisti, įsijungti į bendrabutyje organizuojamas veiklas. Taigi, tik dar kartą įsitikinome tarptautiškumo plėtros svarba mūsų institucijai, siekiant tapti moderniu, atviru, besimokančiu technologinio profilio profesinio mokymo centru, kuriame norėtųsi mokytis, dirbti ir tobulėti. Pasak direktoriaus Pauliaus Čepo „tiesioginis dalyvavimas projektinėje veikloje, mokinių informavimas, pagalba rengiantis mobilumams ir jiems įvykus, mokymo modulių kūrimas atvykstantiems mokinimas, profesinio mokymo praktikos viešinimas, pasiektų rezultatų sklaida turėtų tapti profesijos mokytojo kasdienybe, nes tiktai bendravimas su kolegomis ypatingai tarptautiniame lygmenyje, dalijimasis patirtimi padeda mokytojui tobulėti, plėtoti pedagoginės tarpkultūrines kompetencijas, užtikrinti mokymo turinio tarptautiškumą“. Mokinių profesinio mokymo praktika užsienyje bei priežiūros vizitas finansuojamas „Erasmus+“ programos profesinio mokymo 1 pagrindinio veiksmo projekto Nr. 2016-1-LT01-KA116-022996 „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ lėšomis. Projektinė veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal Erasmus+ programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Kūrinyje atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį. Projektų vadovė Aida Ilona Gružinskienė
Įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ nuo 2017-02-19 dvi Transporto skyriaus mokinės Brigita Nenartavičiūtė ir Andrijana Urbelytė dalyvauja profesinio mokymo praktikoje Estijoje, Rakverės profesinėje mokykloje. Merginos dalinasi savo kelionės įspūdžiais ir pirmosios savaitės įmonėje pasiektais rezultatais. „Nors kelionė buvo varginanti, tačiau matėm daug gražių vaizdų. Tik atvykus į Rakvere mus pasitiko projektų vadovė Katre Lomp. Miela ir labai maloni moteris, ji mums viską papasakojo, aprodė. Pirmadienio rytą Katre palydėjo mus į įmonę, paaiškino kaip ir su kuo nuvykti į autoservisą, kuriame dirbsim dvi savaites. Įmonėje mus sutiko labai šiltai, visas kolektyvas draugiškas. Nors įmonėje ne visi šneka angliškai, tačiau stengiasi su mumis bendrauti ir mums padėti. Jei ko nors nežinom, paaiškina. Jau pačią pirmąją savaitę pradėjome dirbti „Ehmofix“ autoservise. Darbas prasideda 9:00 valandą, o baigiasi 17:00 valandą. Servisas netvarko konkrečios markės automobilių, tai tenka dirbti su įvairių markių automobiliais. Pirmadienį teko keisti Ford Focus automobiliui termostatą, prieš tai viršininkas paaiškino kaip ką atlikti. Kai pakeitėme termostatą, tada gavome Mercedes Benz B klasės automobilį, kuriam teko atlikti diagnostiką, kai viską patikrinome, antradienį ėjome prie kito automobilio taip po gi Mercedes Benz markės. Jam teko pakeisti hidraulinį stabdžių cilindriuką ir nuorinti stabdžius. Kol laukėme kito automobilio stebėjome kaip keičia visus filtrus, bei alyvą, kai sulaukėme automobilio, kurio markė Citroen Berlingo, jam turim pakeisti sankabą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog nebus taip sunku, bet pasikėlus automobilį pamatėme, jog varžtai nemenkai surūdiję, pabandžius atsukti mums nepavyko. Teko pasikviesti į pagalbą savo mylimiausią kolegą, kuris mums padėjo įveikti problemas su kuriomis nepavyko pačioms susidoroti. Pirmadienį vėl turėsime dirbti prie to pačio automobilio, nes nespėjome dar visko atlikti. Į įmonę ir iš jos važiuojam autobusu. Kelionė trunka apie 20 minučių. Ketvirtadienį buvo sutrumpinta darbo diena ir dirbome iki 14:00 valandos. Laukėm autobuso, kuris taip ir nepasirodė. Ir jau ėjom namo, kai pro šalį važiavo mūsų kolega, kuris sustojo ir paklausė ar reikia mus pavežti. Mes labai apsidžiaugėm, kad nereikės eiti namo pėsčiomis. Penktadienį visai nereikėjo į darbą, nes pas juos vasario 24 d. yra Nepriklausomybės diena. Ta proga Taline vyko paradas. Buvom nuvykusios į Taliną ir apžiūrėjom miesto pagrindinę aikštę. Šeštadienį tiesiog apkeliavom savo miestelį, kuriame esame apsistojusios. Miestelis nėra didelis, bet ką pamatyti tikrai yra. Sekmadienį skyrėme poilsiui, nes laukia vėl darbinga savaitė.“ Anglų kalbos mokytoja Aida Širvinskaitė
PERSONALO DĖSTYMO / MOKYMO VIZITAS JELGAVOJE Labai apsidžiaugiau laimėjusi atranką dalyvauti Erasmus+ programos Kauno technikos profesinio mokymo centro vykdomo projekto „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ personalo dėstymo / mokymo vizite Latvijoje. Nekantriai, bet kiek nerimaudama laukiau dėstymo vizito pradžios. Iki jo teko atlikti „namų darbus“ – pasiruošti pamokoms kitoje mokykloje. Pirmiausiai teko užsiimti savianalize ir labai apgalvojus pasistengti parinkti ir mėgstamus ir naudingus mokymo metodus, tinkančius temoms. Kadangi dėstymo vizitas turėjo vykti užsienio kalba, teko pakartoti ir terminus, paruošti dvikalbes užduotis Jelgavos mokiniams, numatyti pamokos medžiagos įtvirtinimo būdus. Taigi, vizito pasiruošimui teko skirti daug dėmesio. Betgi liaudies išmintis teigia: „sunku pratybose – lengva kare“. Atvykus į Jelgavas Tehnikums administracija mus labai nuoširdžiai priėmė. Kartu pasidžiaugėme jų puikiu mokymo centru, aptarėme ir smulkiai dar kartą suderinome darbotvarkę. Malonu buvo sutikti senas pažįstamas koleges profesijos mokytojas, su kuriomis teko susipažinti Latvijoje, Laidze prieš kelerius metus vykusiame apdailininkų konkurse. Jos papasakojo apie savo darbą, parodė apdailininkų dirbtuves. Pristačiau Lietuvoje sukurtą mokymo(si) platformą, kurioje pristatomi vadovėliai, technologinės procesų kortelės, įvairios užduotys ir kontroliniai klausimai bei video filmai. Kiekvienas registruotas mokytojas esamą medžiagą gali pasipildyti savo nuožiūra. Pasirodo, Latvijos mokytojai irgi naudojasi panašia mokymo(si) platforma, kuri labai palengvina mokytojo darbą ruošiantis pamokoms, o mokinius domina savo vaizdumu, galimybe teorinę medžiagą išklausyti audio įraše. Greitai prabėgo laikas, diskutuojant apie aktyvių mokymo metodų taikymą, naudojant mokyme e-mokymosi platformą. Vizito metu buvo vestos pamokos: „Įrankiai, naudojami tinkuojant mechanizuotu būdu“, „Mechanizuoto tinkavimo darbų organizavimas“, „Naujai statytų sienų paruošimas tinkavimui mechanizuotu būdu“, „Skiedinio užpurškimas ant paviršiaus“, „Dažų paruošimas mechanizuotam dažymui“. Profesinio mokymo pamokose mokiniai buvo skatinami prisiminti fizikos dėsnius, biologijos kursą, panaudoti ekonomikos žinias. Siekdama mokymo(si) rezultatų, naudojau šiuos aktyvius mokymo metodus: aiškinimą, demonstravimą, savarankišką darbą, savarankišką mokymąsi, pokalbį, praktines užduotis, minčių lietų, diskusiją. Mokinių pasiekti mokymosi rezultatai buvo fiksuoti dienyne. Labai aktyvi buvo ir diena, kai teko vykti pas socialinius partnerius stebėti vykdomų statybos technologinių procesų. Dažytojų brigadininkas trumpai papasakojo apie objektą, apibūdino dažymo prietaisus ir įrangą. Papasakojęs nuskubėjo į savo darbo vietą. Juk laikas nelaukia – jo darbo rezultatų laukia reiklus užsakovas. Supažindinus su darbų sauga objekte, buvome paprašyti iš toliau savarankiškai stebėti mechanizuotą dažymą, kol atsibos. Laikas ribotas, nes mūsų laukė mechanizuoto tinkavimo pamoka kitame statybos objekte, todėl netrukus išvykome. Mechanizuotas tinkavimas – greitis, patogumas ir dideli darbų plotai. Statybininkai taip pat mielai mus priėmė ir čia: buvome supažindinti su darbų saugos instruktažu ir stebėjome vykdomą procesą. Akį džiugino profesionaliai atliekami užpurškimo, skiedinio išlyginimo darbai. Po visų dienos veiklų džiugu buvo vaikščioti po Jelgavos miestą, sužinoti jo įdomią istoriją. Visus mokytojus, besiruošiančius pamokoms ir planuojančius organizuoti kuo veiksmingesnį bei patrauklesnį mokiniui mokymosi procesą šiuolaikinėje mokykloje, noriu paraginti aktyviai įsijungti į tarptautines Erasmus+ projektines veiklas, kur galima išbandyti save, įgyti naujos patirties ir ją grįžus į savo mokyklą pritaikyti. Statybos darbų profesijos mokytoja ekspertė Violeta Ašmontienė TRIJŲ SAVAIČIŲ PRAKTIKA JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE Įgyvendinant Erasmus+ programos projektą „Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje“ nuo 2017-03-17 iki 2017-04-08 du Transporto skyriaus mokiniai Elvitas Žitkauskas ir Klaudijus Veretinskas dalyvavo profesinio mokymo praktikoje Jungtinėje Karalystėje, Bridgwater and Tounton koledže. Mokiniai pasakoja kokie jų įspūdžiai po mobilumo vizito užsienyje. Kelionė prasidėjo kovo 17 d. labai anksti ryte. Nuvykome į Kauno oro uostą. Iš Kauno skridome į Kopenhagą. Kopenhagoje buvome neilgai, apie 4 val., bet to užteko susidaryti gerą nuomonę apie šį miestą, žmonės labai malonūs, pats oro uostas didelis ir laikas neprailgo, daug parduotuvių ir kavinių, tad laikas praėjo ir sulaukėme savo kito skrydžio jau į Angliją, Bristolį. Skrydis neužtruko. Atvykus į Bristolį mus pasitiko geras ir šiltas oras. Išlipus iš lėktuvo atsiėmėme savo bagažą ir tęsėme kelionę į Bridgwater miestelį. Sulaukėme savo autobuso, kuris veža į mūsų miestelį, įlipome į jį, vėliau teko persėsti į kitą autobusą. Galiausiai atvykus į miestelį žingsniavome iki Bridgwater and Taunton college kur mus pasitiko Viktorija, projektų koordinatorė. Ji aprodė mokyklą, supažindino su mokytojais ir ponia Sue, pas kurą ir gyvenome. Sue nusivežė mus į savo namus, juos aprodė, pasakė savo taisykles ir davė kambarius. Atvykome penktadienį, todėl prieš pirmą dieną naujoje mokykloje turėjome dar visą savaitgalį, per kurį apžiūrėjome miestelį, susiradome trumpiausią kelią į koledžą. Savaitgalis buvo labai ilgas nes su nekantrumu laukėme pirmos dienos koledže. Ir atėjo pirmadienis, susiruošėme ir keliavome į koledžą, kur mus vėl pasitiko Viktorija, nuvedė į dirbtuves, kuriose ir atlikome praktinį mokymą. Mokytojai buvo labai malonūs, visada padėjo, viską labai aiškiai paaiškindavo. Pirmą dieną dirbome prie sportinio automobilio Peugeot. Kartu su mumis paskyrė dirbti vieną savo mokinį Tristan, susipažinome su juo. Tristan papasakojo apie pačią mokyklą ir kas joje vyksta. Sekančią dieną turėjome paskaitas apie riboto praslydimo reduktorius. Pirmą dieną buvo keista jog paskaitą veda svetima kalba, kadangi esame pripratę prie savo kalbos, bet tai nebuvo bėda nes greit pripratome. Pirmoji savaitė praėjo puikiai ir su gerais įspūdžiais. Vėl atėjo savaitgalis ir mes vėl laisvą laiką leidome vaikščiodami po miestelį ir parduotuves. Antrą mokymosi savaitę toliau dirbome prie automobilių, mokėmės skaičiavimų, susipažinome su vis naujais žmonėmis ir mokytojais. Labai greitai praslinko antroji savaitė ir vėl savaitgalis. Antrąjį savaitgali vykome į netoliese esantį didesnį miestelį Tounton traukiniu. Atvažiavome, apžiūrėjome senamiestį, parkelį ir visa kita. Taunton miestelis labai gražus dėl savo gamtos ir gražių vietų. Prasidėjo paskutinioji vizito savaitė per kurią dirbome prie sportinių automobilių. Projektavome ir gaminome sumažintus automobilius. Koledže būdavome iki 17 val. vakaro, bet laikas greit prabėgdavo. Grįžus ir koledžo laisvą laiką leisdavome namuose arba vaikštinėdami po miestelį. Išaušus paskutiniajai vizito dienai, nuėjome i koledžą, atsisveikinome su mokytojais, projektų vadovu ir koledžo darbuotojais su kuriais dirbome ar bendravome, vakare, grįžę namo susikrovėme daiktus ir keliavome į traukinių stotį, kurioje lipome į traukinį, vežantį į Bristolį. Bristolio traukinių stotyje susiradome autobusą su kurio važiavome į oro uostą ir prasidėjo ilgasis laukimas skrydžio, kadangi atvykome prieš vidurnaktį, o skrydis į Kauną buvo anksti ryte. Pora valandų prieš skrydi pridavėme savo bagažą ir praėję pro apsaugą galėjome apžiūrinėti oro uoste esančias parduotuves ir kavines. Pakilus saulei sulaukėme savo skrydžio ir su dideliais įspūdžiais grįžome namo. Apibendrinamas savo kelionę galėčiau pasakyti, kad rašyti visus motyvacinius laiškus ir eiti į atrankas buvo verta ir visą savo gyvenimą nepamiršiu ko išmokau ir su kokiais žmonėmis susipažinau. Ankščiau maniau, kad dirbti prie lenktyninių automobilių nesugebėčiau, bet po šio vizito mąstau, kad ateityje kaip tik ir pasirinksiu šią automobilių kryptį. Ir patariu visiems sudalyvauti šiame projekte. Programos dalyvis Elvitas Žitkauskas, AE15 gr. Įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą ,,Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje‘‘ nuo 2017-03-19 iki 2017-04-08 keturi Medienos apdirbimo skyriaus mokiniai Linas Vrubliauskas, Žilvinas Selemonavičius, Dainius Pažėra ir Povilas Kontautas dalyvavo profesinio mokymo praktikoje Latvijoje, Jelgavos koledže. Mokiniai pasakoja kokie jų įspūdžiai po mobilumo vizito užsienyje. „Kad rinksiuosi statybininko profesiją, pagalvodavau jau gerokai anksčiau, mat turiu dėdę, kuris dirba statybose ir kažkada labai gražiai suremontavo mano kambarį. Todėl nebuvo sunku apsispręsti, kad tapsiu apdailininku. Kai mokykloje išgirdau apie projekto atranką, pasitarėme dar su keliais grupės draugais ir nusprendėme naujų įgūdžių mokytis vykti į užsienį – tai atrodė viliojančiai. Labai apsidžiaugiau, kad buvau atrinktas. Iki vizito su anglų kalbos mokytoja pasimokėme tinkavimo ir dažymo mechanizuotai terminų, su profesijos mokytojais padiskutavome apie galimas technologijas, panaršėme internete norėdami daugiau sužinoti apie mokyklą, miestą, į kurį vyksime. Ir labai laukėme vizito. Kelionėje viskas ėjosi sklandžiai ir ji neprailgo. Įsikūrėme labai moderniame mokyklos bendrabutyje. Ryte mums aprodė Jelgavos mokyklos kabinetus, mokymo dirbtuves, sporto salę, papasakojo mokyklos istoriją. Lydimi profesijos mokytojų iš abiejų mokyklų, vykome pas socialinius partnerius, kurie pristatė savo įmones, aprodė būsimą darbo vietą, supažindino su darbų sauga ir papasakojo ką ir kaip turėsime daryti bei gaminti. Pirmas dvi savaites praleidome darbe ir montavome greitai pastatomų karkasinių namų sienas, grindis bei lubas. Mums teko dėti apšiltinimo vatą į konstrukcijų karkasus, sienas, lubas bei grindis. Dar teko OSB plokštes prišaudyti vinių šautuvu prie karkaso. Firmos vadovas ir darbininkai buvo malonūs, draugiški ir darbas toje vietoje neprailgo. Mums surengė ekskursiją į kitą netoli Jelgavos firmos filialą – karkasinių namų surinkimo ir sandėliavimo cechą. Pamatėme kaip vyksta mechanizuoto dažymo darbai. Mes buvome žingeidūs, laikėmės įmonės vidaus tvarkos taisyklių. Šis darbas patiko, jo dar nei vienas projekto dalyvis nebuvome dirbę. Manau, kad mūsų rinktuose namuose bus patogu gyventi, malonu, kad jie papuoš Gruziją, Ispaniją. Po darbo eidavome pasivaikščioti po Jelgavą – stengėmės pažinti šį miestą ir jo įdomią istoriją. Aplankėme Jelgavos rūmus, liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios 50 m aukščio bokštą, cerkvę, miesto istorijos muziejų, pasivaikščiojome naujuoju Mitavos tiltu, kuris veda į Pasta salą. O joje vyksta ledo ir smėlio skulptūrų festivaliai. Paskutinę savaitę mokėmės mokyklos dirbtuvėse mechanizuotai tinkuoti bei glaistyti. Darbas tinkavimo ir glaistymo technika tikrai patiko ir nebuvo labai sunkus. Paskutinę savaitę lankėmės ir „Sakret“ gamykloje, kuri gamina statybinius mišinius, dažus bei glaistą. Gidas mums aprodė gamyklą, pasakojo jos veiklą ir t.t. Pamatėme, kaip mišiniai yra testuojami ir išbandomi gamyklos laboratorijoje, kad viskas būtų nepriekaištinga, atitiktų standartus ir reikalavimus. Įsiminė automatinis cemento pakavimas į maišus. Iš gamyklos važiavome į Rygą (kuri nutolusi 10 kilometrų nuo gamyklos), kur pavalgėme, pabuvome „Spice“ prekybos centre, pasivaikščiojome po miestą ir grįžome į bendrabutį. Dalyvaudami projekte supratome, kas yra komandinis darbas. Plačiau sužinojome ir išmokome mechanizuoto tinkavimo ir dažymo technologijų, apie šių darbų privalumus ir trūkumus. Geriau įsisavinome darbo saugos reikalavimus ir jų laikėmės. Mūsų mokymosi rezultatai buvo įvertinti diplomais ir Europass mobilumo pažymėjimais. Smagu buvo, kad mus įvertinant dalyvavo ir mūsų centro skyriaus vadovas su projektų vadove. Kadangi į Jelgavą atvykome su dviem profesijos mokytojais, kurie vykdė savo projektinę veiklą, tai vakarais susitikę galėjome padiskutuoti apie dienos įvykius, pasikonsultuoti ir su jais, spręsti iškilusias problemas, kurių beveik nebuvo. Pasibaigus mokytojų projektui, po keletos dienų, atvyko kitas profesijos mokytojas, su kuriuo dalyvavome įmonių AEO, „Fortum“ prezentacijoje. Darbas – darbu, bet svarbu ir laisvalaikis. Kartu su profesijos mokytoju išbandėme rankos taiklumą boilingo rungtyje. Kitą dieną atsisveikinome su Jelgava ir išvažiavome autobusu namo. Kelionėje viskas vyko gerai ir laimingai pasiekėme Kauną, atsisveikinome ir pilni įspūdžių patraukėm namo. Profesijos mokytojai nenusivylė mūsų profesiniais gebėjimais, užsienio kalbos žinojimu, todėl drąsiai du iš mūsų grupelės Liną Vrubliauską ir Žilviną Selemonavičių rekomendavo kelionei į Japoniją, kur mūsų vėl laukia naujos patirtys, kita kultūra, savarankiška kelionė pirmą kartą skrendant lėktuvu į Tokijo. Taigi dalyvavimas „Erasmus+“ programos mobilumo vizite buvo atspirties taškas naujiems skrydžiams ir naujiems atradimams. Todėl rekomenduojame dalyvaukite atrankose, pildykite dokumentus, ne ir Jūs galite būti tie išrinktieji, ne tik atstovauti save, savo grupę, mokyklą, miestą bet ir Lietuvą. Iki naujų susitikimų. Laukite mūsų tolimesnių pasakojimų grįžus iš Tolimųjų rytų gegužės gale.“
Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį. Profesijos mokytoja Violeta Ašmontienė
AUTOMOBILIŲ ELEKTROMECHANIKŲ IR AUTOMOBILIŲ MECHANIKŲ SPECIALYBĖS MOKINIŲ PROFESINIO MOKYMO PRAKTIKA RAKVERĖJE (LATVIJA) IR BRIDGWATER (JUNGTINĖ KARALYSTĖ) Šį antradienį, 2017-05-02, Kauno technikos profesinio mokymo centro Transporto skyriuje vyko Brigitos Nenartavičiūtės, Andrijanos Urbelytės ir Klaudijaus Veretinsko bei Elvito Žitkausko, dalyvavusių Erasmus+ programos projekto ,,Profesinės kompetencijos – sėkmės raktas darbo rinkoje‘‘ profesinio mokymo praktikoje Rakverės profesinėje mokykloje bei Bridgwater and Taunton college pristatymas. Merginos tęsia savo pasakojimą apie kitas dvi savaites praleistas Rakverėje „Pirmadienį atvykusios į servisą jau žinojome ką turime daryti, todėl nieko nelaukę kibome prie darbo. Kai iškėlėme pavarų dėžę, jos viduje vietoje išminamojo guoliuko pamatėme tik metalo gabaliukus. Taigi viršininkui teko užsakyti nauja išminamąjį guoliuką, o kol jo laukėme stebėjome kaip mūsų bendradarbis keičia variklio pagalves Audi markės automobiliui. Išminamąjį guoliuką atvežė tik antradienį. Todėl darbą tęsėme toliau. Surinkus viską turėjome problemą – neužsivedė automobilis, pasirodė, kad pamiršome prisukti minuso laidą prie korpuso. Taigi teko vėl ardyti ir prisukti jį į vietą. Trečiadienio rytą atvykusios į darbą sužinojom, kad kolegoms turėsim padėti įstatyti krovininės mašinos variklį. Viskas sekėsi neblogai, todėl iki vakaro baigėme darbą. Ketvirtadienio rytą gavom VW markės automobilį, kuriam reikėjo pakeisti stabdžių kaladėles ir diskus. Sekėsi sunkiai, nes viskas buvo surūdiję. Penktadienis buvo laisvesnė diena taigi darbo beveik neturėjome teko tik subalansuoti ratus. Vakare kolegos atsisveikinimo proga padarė siurprizą ir padovanojo po dovanėlę. Antrąją savaitę mus aplankė direktorius, profesijos mokytojas ir projektų vadovė, jie domėjosi mūsų gyvenimo ir praktikos sąlygomis, bet mes neturėjome kuo skųstis, mes buvome viskuo patenkintos, tiek darbo santykiais su kolegomis, tiek darbo ar poilsio sąlygomis mokyklos bendrabutyje. Savaitgalį vėl keliavome. Pirmadienio rytą projektų vadovė Katre atėjo pas mus ir parodė lengviausią kelią iki automechanikų praktinio mokymo dirbtuvių, kuriose praktinius įgūdžius tobulinome visa savaitę. Pačią pirmą dieną jau kibome į mokslus ir sudarinėjome schemas, kurias vėliau teko realiai padaryti. Antradienį tai pat sudarinėjome schemas. Po paskaitų keliavome į miestelį aprodyti jį naujai atvykusiems lietuviams iš Kėdainių profesinio rengimo centro. Trečiadienį dėstytojas leido atsipūsti ir „pažaisti“ su žibintų reguliavimo stendu. Po paskaitų vaikinams parodėm kur yra didžiausias Rakverės prekybos centras. Ketvirtadienį ir penktadienį mokykloje dirbome prie VW markės automobilio, kuriam atlikom diagnostiką. Tai pat ketvirtadienį gavome testą savo žinių patikrinimui. Penktadienį pradėjome pakuotis daiktus ir labai liūdėjome nes teks išvykti. Šeštadienio rytą mus paėmė mūsų draugas ir nuvežė į autobusų stotį. Kai teko lipti į autobusą mums pradėjo ašaros riedėti nes tenka vykti namo. Kelionė kaip ir į priekį taip ir atgal buvo varginanti. Tik grįžus į Lietuvą susisiekėme su projektų vadove Aida ir pranešėme kad saugiai grįžome. Esame labai dėkingos projektui Erasmus+ už šią kelionę, kurioje daug ko išmokome.“ Vizitas į Bridgwater & Taunton College Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.
SANTECHNIKOS SPECIALYBĖS MOKINIŲ PROFESINIO MOKYMO PRAKTIKA JELGAVOJE Šį trečiadienį, 2017-04-03, Kauno technikos profesinio mokymo centro Transporto skyriaus Šilumos taupymo centre vyko Santechniko specialybės mokinių Ričardo Dukšto, Vytauto Mikėno, Valdo Černevičiaus, Martyno Bielskio, dalyvavusių profesinio mokymo praktikoje Jelgavos koledže pristatymas. Mokiniai parengė ir pristatė pateiktį apie mobilumo vizitą bei pasidalino įspūdžiais apie pasiekimus vizito metu. „Mūsų kelionė į Latviją, Jelgavos miestą prasidėjo ankstų sekmadienio rytą 2017 m. kovo 19 d. Iš Kauno autobusų stoties važiavome iki Kryžkalnio. Išlipę iš autobuso apžiūrėjome Kryžkalnio stotį, tada persėdome į kitą autobusą, kuris mus nuvežė į Jelgavos miestą Latvijoje. Jelgavos autobusų stotyje mus pasitiko skyriaus vadovas Guntis Janmers, kuris mus nuvežė į Jelgavos koledžo bendrabutį. Bendrabutyje mus pasitiko maloni budinti auklėtoja, kuri mums padėjo įsikurti. Ji parodė virtuvę, skalbimo ir laisvalaikio praleidimo patalpas. Pirmadienį iš ryto, 9 valandą, mes buvome supažindinti su mokykla ir jos dirbtuvėmis. Mums papasakojo apie mokyklos įkūrimą, supažindino su mobilumo vizito programa ir mokytojais. Pirmas dvi savaites mus įdarbino įmonėje „Fortum“, kuri tiekia karštą vandenį ir šilumą Jelgavos miestui. Susipažinom su įmonės valdymu, jos struktūra. Mums pravedė darbų saugos instruktažą, kuriuo turėjome vadovautis dirbdami įmonėje. Vėliau mus vežė ir supažindino su pagrindine miesto katiline. Katilinė, kuri priklauso UAB „Fortum Jelgava“, tiekia centralizuoto šildymo paslaugas Jelgavos gyventojams ir įmonėms nuo 2008 metų. Nuo 2013m. pradėta eksploatuoti kogeneracinė jėgainė. Su firmos ir mokyklos atstovais dalyvavome kelių daugiabučių namų sistemos renovacijos darbuose. Dalyvavome renovuojant pastatų šildymo punktus, susipažinome su jų veikimo principais. Viename iš šiluminių punktų turėjome demontuoti greitaeigį vandens pašildytuvą ir jo vietoje sumontuoti šiuolaikišką šilumokaitį, kuris ruošia karštą vandenį. Taip pat susipažinome su modulinio šildymo punktu, jo veikimo principu, reguliavimu ir darbu. Be to aplankėme ir kitas mažesnes vietines katilines. Susipažinome su jų veikimo principais, išsiaiškinome apie juose vykstančius procesus, jų reguliavimo ypatumus. Prižiūrint paskirtiems darbuotojams atlikome nesudėtingų mazgų keitimo darbus. Sužinojome iš kur ir koks kuras naudojamas katilinėje, susipažinome su degimo procesu ir kaip pašildytas vanduo tiekiamas vartotojams. Mums leido dirbti ir katilinės laboratorijoje. Katilinė pilnai automatizuota, valdoma iš dispečerinio punkto. Atsisveikindami su firma „Fortum“, turėjome parengti trumpą prezentaciją: ką išmokom ir sužinojom, kaip mums sekėsi ir ar patiko. Firmos atstovai mus apdovanojo dovanomis, klausė ar patiko, kaip sekėsi ir ką reiktų pakeisti ir papildyti iš būsimų vizitų metu. Praktikos laikotarpiu pamatėme daug naujų technologijų, susipažinome su jomis, išsiaiškinome jų darbo specifiką. Savaitgaliais lankėme Jelgavos miesto įžymybes. Tai yra ketvirtas pagal gyventojų skaičių Latvijos miestas. Sužinojome, kad vasaros metu vyksta smėlio skulptūrų, o žiemą ledo skulptūrų parodos. Taip pat aplankėme Latvijos sostinę Rygą, iki kurios nuo Jelgavos yra apie 40 – 50 kilometrų. Paskutiniąją savaitę dirbome santechnikų praktinio mokymo dirbtuvėse, Jelgavos koledže. Skaitėme brėžinius, pagal kuriuos turėjome sumontuoti vamzdynų mazgus ir juos išbandyti sandarumui. Taip pat turėjome galimybę patobulinti suvirinimo įgūdžius suvirinimo simuliatoriumi. Ketvirtadienį mus aplankė skyriaus vedėjas kartu su projektų vadove, kurie domėjosi mūsų mokymosi ir gyvenimo sąlygomis, tačiau mes galėjome tik pasidžiaugti tiek moderniai įrengtu bendrabučiu, tiek puikiomis dirbtuvėmis, naujausia įranga ir nuoširdžiai dirbančiais profesijos mokytojais. Penktadienį, paskutinę praktikos dieną, mūsų pasiekti mokymosi rezultatai buvo įvertinti profesijos mokytojų, kurie mums dar ir davė dovanų, o direktorė įteikė diplomus ir Europass mobilumo pažymėjimus. Mes padėkojome mokyklos atstovams už jų rūpinimąsi mumis profesinio mokymo praktikos Latvijoje metu. Vizitas paliko neišdildomą įspūdį. Čia susipažinome su naujausiomis technologijomis ir jų pritaikymu praktikoje. Pagilinome savo specialybės žinias, pagerinome komandinio darbo įgūdžius. Šeštadienį, paskutinę vizito dieną, važiavome namo iš Jelgavos miesto iki Šiaulių, o tada – į Kauną. Grįžome balandžio 8 dieną. Esame dėkingi mūsų mokyklai už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę dalyvauti šioje programoje. Galime visiems pareikšti, kad jei yra galimybė dalyvauti „Erasmus+” mainų programoje, nedvejodami dalyvaukite.“ Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą. Jame atspindėtas Dotacijos gavėjo požiūris, o Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija nėra atsakingi už pateikiamos informacijos turinį.
Kauno technikos profesinio mokymo centro mokytojų Gentrūdos Česnovienės, Dianos Rainytės ir Kristinos Jucienės stažuotė Maltoje 2017 m. gegužės mėn. buvo 2015 – 2016 metais įgyvendinto projekto Erasmus+ „Socialinės atskirties mažinimas per profesinį mokymą“ tęsinys. Projekto įgyvendinimo metu įgytos patirtys, sprendžiant socialinę atskirtį patiriančių mokinių problemas mokymo įstaigose, o taip pat praktinės veiklos Kauno TPMC patirtys buvo apibendrintos ir mūsų mokytojų komanda parengė programą (pristatymai mokytojų auditorijai ir praktiniai užsiėmimai susitikimams su mokiniais) kuri buvo įgyvendinta Maltos profesinio mokymo įstaigose. Programos tikslas – identifikuoti vykdomas psichologines ir socialines veiklas, skatinant pozityvią socialinę atskirtį patiriančių vaikų integraciją į visuomenę ir darbo rinką, smurto ir patyčių prevenciją ir kt. lyginant Lietuvoje ir Maltoje vykdomas veiklas. Veiklos vyko Maltos menų, mokslų ir technologijos kolegijoje bei turizmo profesinėje mokykloje. Praktiniai užsiėmimai su mokytojais ir mokiniais nukreipti į teigiamų lūkesčių kitų žmonių elgesiui formavimą, savirealizaciją, bendradarbiavimą, pozityvių socializacijos įgūdžių formavimą per pasitikėjimą ar savigarbą. Pristatyti psichologiniai žaidimai „Ledkalnis“, „Jausmų reiškimas“, „Minčių reiškimas“. Apibendrinant užsiėmimus su abiejų mokyklų mokytojais nuomonės apie socializacijos problemų turinčius mokinius, jų galimybes, mokytojų, mokymo įstaigų galimybes buvo panašios. Socialinę atskirtį mokymo įstaigose sąlygoja psichologiniai, fiziologiniai aspektai, ekonominės priežastys, probleminė aplinka ir pagalbos tokiems mokiniams suteikimas tikslingiausias per socialinių įgūdžių formavimą, savęs pažinimo, saviraiškos skatinimą, asmenybės kaip vertybių visumos formavimą. Lietuvos ir Maltos ugdymo įstaigų galimybės gerokai skiriasi (bent jau finansavimo lygmenyje), tačiau problemos visur panašios ir labai tikslinga jų sprendimo ieškoti bendromis pastangomis. Kiekvieną laisvą valandą Kauno TPMC mokytojos stengėsi išnaudoti susipažinimui su savita Maltos kultūra. Vedinos pažintinių norų aplankė gražiausias vietas. Maltos kultūra sąlygota tiek ypatingų gamtos sąlygų, tiek keturių kultūrų: romėnų, prancūzų, arabų ir anglų. Dominuoja britiška elgesio kultūra (kaip ir važiavimas dešine puse) ir arabiškas architektūros stilius. Aplankytas tylusis miestas Mdina, sostinė Valeta, plaukta į išskirtinio grožio Gozo ir Komino salas. Numatytas vizito tikslas buvo pasiektas ne tik socialinio atskirties mažinimo problemų sprendimo aspektu, kultūriniu aspektu, bet ir komunikavimo, užsienio kalbos tobulinimosi aspektais. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Profesijos mokytojos G. Česnovienė, D. Rainytė ir K. Jucienė MOBILUMO PROJEKTŲ SKLAIDOS SEMINARAS Pilna aktų salė džiugino ir patvirtino, kad mokykla ne tik deklaruoja vykdanti Tarptautiškumo strategijos misiją, bet ir realiai įgyvendina įvairiausių programų mobilumus, o susidomėjimas vizitų sklaida rodo, kad šios programos reikalingos ir turi būti plėtojamos. Smagu buvo matyti renginio svečius – Kauno miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėją Emiliją Šakalienę, Kauno Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos ir Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokinius su mokytojais. Dalyvius sveikino gimnazijos skyriaus vedėja Rita Jakštienė. Projektų vadovė Aida Ilona Gružinskienė pristatė šiais mokslo metais vykdytų mobilumo programų projektus. Mokiniai dalyvavę “Erasmus+” programos profesinio mokymo praktikoje užsienyje pristatė, kokių mokymosi rezultatų jie pasiekė, kaip jie leido laisvalaikį ir kvietė nebūti abejingiems skelbiamoms dalyvių atrankoms. Didžiausias susidomėjimas vis tik buvo mokinių vykusių į stažuotę Japonijoje pristatymais, kurių visos kelionės išlaidos buvo apmokėtos vienos didžiausių Japonijoje dažų kompanijos “Tokon-International”. Mokiniai dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios nepakartojamos stažuotės. Mokytojai dalyvavę “Erasmus+”, Nordplus Junior programų projektuose pristatinėjo, kokių kompetencijų jie įgijo, kaip pasikeitė jų požiūris į ugdymo proceso organizavimą, mokinius, kolegas. Metodininkas Tomas Paulius organizavo protmūšį “Europa aplink mus” ir nugalėtojais paskelbė svečių komandą iš A. Stulginskio pagrindinės mokyklos. Antroje vietoje liko mūsų mokyklos mechanikos skyriaus, o trečioje vietoje svečių iš J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos komandos. Ačiū visiems prisidėjusiems prie šio nuostabaus renginio organizavimo. Prisidėdami prie “Erasmus+” programos 30-čio minėjimo, į dangų paleidome 30 Europos Sąjungos vėliavos spalvų balionų. Projektų vadovė Aida Gružinskienė Projekto rezultatai:
|