Greiti sprendimai ir šaltas protas: Kautech mechatronikų sidabras nacionaliniame konkurse

Baigiantis 2025-iesiems, įvyko „Nacionalinis mechatronikos konkursas 2025“, į kurį kaip kasmet suvažiavo geriausios kolegijų ir profesinių mokyklų mechatronikų komandos. Ne vienerius metus Kauno technologijų mokymo centro komandos išlaikė trečios vietos poziciją, bet šįkart Domo Degučio ir Martyno Alyso komanda įsitvirtino antroje vietoje. Vaikinai nusileido tik konkurso šeimininkams – Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro mokinių komandai.

Konkurso dalyviams teko atlikti vieną kompleksinę mechatronikos užduotį, reikalaujančią techninių žinių, loginio mąstymo, tikslumo, komandinio darbo bei gebėjimo spręsti problemas realiu laiku. Šie konkursai organizuojami vadovaujantis Inžinerinės pramonės sektoriaus profesijų Nacionalinių konkursų tvarkos metodika, todėl stengiamasi, kad užduotys kuo tiksliau atspindėtų realias darbo sąlygas ir profesinius iššūkius.

Nurimus pirmoms emocijoms Domo ir Martyno pasiteiravome, kaip ruošėsi šiam iššūkiui, kaip jautėsi konkurso metu ir ką planuoja veikti baigę mokslus?

Svarbu – atidumas ir komandinis darbas

Kai atsirado galimybė nacionaliniame mechatronikos konkurse atstovauti Kautech, Domas ilgai negalvojo: „Mums pasiūlė dalyvauti, sutikau ir tikrai nesigailiu priėmęs kvietimą. Man nuo pat pradžių gerai sekėsi mechatronika, pažengiau į priekį, todėl kol klasiokai mokėsi pagal programą, aš galėjau ruoštis varžyboms.“ 

Jis daugiausia gilino žinias pneumatikos ir automatinės programos rašymo srityje. Gerokai vėliau prie komandos prisijungęs Martynas liko atsakingas, pasak jo, už „laidukų“, tai yra elektronikos dalį – laidus ir jungtis. „Man pasisekė, kad Martynas sutiko dalyvauti konkurse. Mechatronikoje reikia kruopštumo, bet dar svarbesnis – atidumas, ir Martynas šią savybę tikrai turi“, – pliusą komandos draugui uždėjo Domas.

Sidabrinis finišas

Mechatronikos konkursas išsiskiria tuo, kad jo užduotys imituoja tikras darbo sąlygas. Domas ir Martynas po pamokų laboratorijoje treniravosi spręsdami užduotį, panašią į konkursinę, bet kad būtų sudėtingiau, komandą ruošiantis profesijos mokytojas Aleksandras Kirka pasiūlė vaikinams naudoti vis kitokius skirstytuvus ir keisti užduoties sąlygas. 

Vis tik tikrame konkurse dingus „namų sienų“ privalumui, jaudulio netrūko, o įtampos lygis, užduoties pabaigoje testuojant įrenginį, netikėtai šoktelėjo aukštyn. „Itin svarbu atidumas. Reikia atidžiai skaityti brėžinius, tiksliai jungti laidus. Vos viena, darbo pabaigoje pastebėta klaida gali pakišti koją“, – mechatroniko darbo specifiškumą vis pabrėžė Domas. Pasirodo, įrenginys gali veikti net esant klaidai, bet funkcionuos kitaip nei numatyta programoje. 

Vaikinai prisimena, kad būtent taip ir nutiko konkurso metu. „Patikrinau programą – viskas veikė, bet testuojant mygtukus, supratome, kad vienas jų valdo ne tą mechanizmą, kurį turėjo. Tada suveikė stresas – laikas jau spaudė, maniau, bus blogai“, – įspūdžiais lemtingomis minutėmis dalijosi Domas. 

Klaida galėjo įsivelti, pasak Martyno, nes norėjosi kuo greičiau atlikti užduotį ir jautėsi įtampa. Laimei, komandą išgelbėjo multimetras ir Domui intuityviai šovusi mintis, kur ieškoti klaidos. Su nuotykiais, bet vaikinams pavyko pasiekti sidabrinį finišą.

„Lengviausia buvo parašyti programą. Tiek daug kartų praktikavau, kad dabar ir užsimerkęs galėčiau tai padaryti“, – prisimindamas konkursą juokėsi Domas.

Šiandien vaikinai džiaugiasi, kad patirtis ruošiantis ir dalyvaujant konkurse leido tvirčiau atsistoti ant kojų, geriau įsigilinti į mechatronikos subtilybes. „Dabar geriau suvokiu savo specialybės ir darbo specifiką. Be to, džiaugiuosi, kad savo žiniomis ir įgūdžiais galėjau padėti savo mokyklai“, – prisipažino Martynas.

Po mokslų: Domas – į auštąją mokyklą, Martynas – į kariuomenę

Būdamas dešimtokas Domas su keliais klasiokais ieškojo mokyklos, kurioje galėtų ne tik išlaikyti brandos egzaminus, bet ir įgyti specialybę. Draugai norėjo mokytis suvirintojų specialybės, Domas – taip pat… bet atsidūrė mechatronikų klasėje. 

Vaikinas pasakoja, kad mokantis Kautech gimnazijos skyriuje mokytojai padėjo suprasti, jog sprendimai yra jo paties rankose, o mokslo rezultatai priklauso nuo asmeninių pastangų: „Čia pajutau, kad pats esu atsakingas už savo pasirinkimus ir sprendimus. Jei parodai, kad nori mokytis, mokytojai palaiko, sustiprina motyvaciją, paruošia egzaminams.“ 

Mokyklos gimnazijos klasėms baigti ieškojo ir Tauragėje gyvenantis Martynas. Pirmiausia nusprendė mokytis Kaune, po to internete ieškojo mokyklos: „Panaršiau Kautech interneto svetainėje ir susidarė įspūdis, kad mokykla rimta, siūlo geras specialybes. Apie mechatroniką nieko nebuvau girdėjęs, todėl užklausiau dirbtinio intelekto. Jis paaiškino, ką dirba šie žmonės, pateikė rimtų argumentų, kodėl verta rinktis šią negirdėtą specialybę. Ir neapgavo! Be to, ir tėvai pritarė. Mokslai jau į pabaigą ir visai nesigailiu savo sprendimo. Mechatronika yra ateities specialybė.“

Praėjusį pavasarį sėkmingai išlaikę brandos egzaminus, vaikinai šiuo metu atlieka praktiką.  Domas dalyvauja Erasmus+ programoje ir stažuojasi medicinos įrangą gaminančioje Vokietijos įmonėje. Baigęs mokslus Kautech, jis svarsto toliau mokytis aukštojoje mokykloje: „Man patinka mechatronika. Norėčiau tęsti mokslus šioje srityje ir studijuoti robotiką. Yra buvę, kad prie vienos užduoties sėdžiu iki pamokų pabaigos ir nepavyksta atlikti. Tada kokią trečią ryto pabundu iš miego ir tarsi nušvinta galvoje – jau žinau, kur, ką ir kaip reikia daryt. Man tai patinka.“

Komandos draugas Martynas šiuo metu atlieka praktiką Kaune veikiančioje įmonėje. Jis taip pat turi ateities planą: „Pirmas žingsnis po profesijos egzaminų bus kariuomenė. Jau gavau šaukimą. Po to eisiu dirbti pagal specialybę.“  

Kautech ir Visaginas TECH nuotraukos