Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena reikšmingą virsmą – statistiniai duomenys fiksuoja augantį susidomėjimą praktika grindžiamu ir į darbo rinką orientuotu mokslu. Ar tai signalizuoja, kad iš esmės keičiasi nepatiklus visuomenės požiūris į profesines mokyklas? Galbūt tai – ženklas, kad profesinis mokymas tampa lygiaverte alternatyva tradiciniam akademiniam keliui?
Profesinis mokymas kyla į pirmą planą
2024 mokslo metų stojimo rezultatai parodė, kad Kauno regione didžiausia inžinerinio ir technologinio profilio mokymo įstaiga Kauno technologijų mokymo centras (Kautech) priėmė daugiausia gimnazinių klasių mokinių šalyje. Mokymo centro direktoriaus dr. Pauliaus Čepo nuomone, viena iš sėkmės priežasčių – galimybė siekiant vidurinio išsilavinimo kartu įgyti ir paklausią profesiją.
„Šalies visuomenė jau ima suprasti, kad į profesinių įgūdžių formavimą orientuotas mokymas gimnazistams leidžia pirmus profesinio gyvenimo planus įgyvendinti žymiai greičiau. O tie, kurie dar ieško savęs, gauna progą išbandyti pasirinktą sritį ir, prireikus, be kliūčių pakeisti sprendimą, – akcentuoja požiūrio ir vertybių kaitą Kautech direktorius. – Besiformuojanti asmenybė turi daugiau laisvės ieškoti savo kelio – ji nėra įsprausta į ilgalaikių sprendimų rėmus, gali laipsniškai atrasti tinkamiausią kryptį, atverdama platų karjeros galimybių horizontą.“
Be to, profesinis mokymas gali tapti tramplinu ir į aukštąjį mokslą. Mokymo centro absolventai gali siekti bakalauro laipsnio jau turėdami praktinių įgūdžių ir pranašumą prieš kitus studentus.
Lankstumas ir individualizacija – šiuolaikinio mokymo pagrindas
Ne mažiau svarbu, kad mokymo įstaiga tampa vis atviresnė kiekvienam besimokančiajam. „Taip siekiame parodyti, kad čia kiekvienas gali atrasti save. Lankstus modelis jaunimui yra priimtinesnis, – įsitikinęs direktoriaus pavaduotojas ugdymui Tomas Paulius. – Mokymo procesas vis labiau individualizuojamas, atsisakant vienodo visiems taikomo požiūrio.“
