Emocinis intelektas – neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis
Emocinis intelektas yra gebėjimas atpažinti bei suprasti savo ir aplinkinių emocijas, o tada pasitelkti tas žinias valdant elgesį ir santykius. Tai yra ,,kažkas“, ką turime visi. Žmogaus smegenys užprogramuotos taip, kad esame valdomi emocijų, todėl pirminė reakcija į bet kurį įvykį yra emocinė. Šito kontroliuoti neįmanoma, tačiau žmogus gali valdyti mintis, kurios kyla išgyvenant vienas ar kitas emocijas, galima rinktis, kaip į tai bus reaguojama, bei koreguoti savo veiksmus. Emocinis intelektas ir buvo pagrindinė mokymų tema paskutiniame Erasmus + projekto „Padedu sau – padedu tau“ mokymų vizite, Italijoje, Palerme, kuriuose dalyvavo metodininkė Dovilė Rudokaitė ir matematikos mokytoja Gentrūda Česnovienė birželio 27– liepos 1 dienomis. Mokymus vedė patyręs lektorius ir specialistas Carmelo Pollichino.
Emocinis intelektas yra kintantis įgūdis, kurį galima lavinti. Mokymų programą sudarė esminių aspektų analizės, t.y. savo emocijų pažinimas, kryptingas poveikis, sprendimų priėmimas emocinio pažinimo fone.
Lavinant emocinį intelektą stiprėja ryšys tarp racionaliųjų smegenų ir emocinio centro. Mokymų pradžioje lektorius pasiūlė situaciją, kaip kiekvienas suvokiame savo emocijas nestandartinėje situacijoje, kokios emocijos apima naujoje aplinkoje tarp visiškai nepažįstamų žmonių, kas įtakoja pozityvias emocijas, teikia komfortiškumo buvime kartu, kaip matome save per kontaktą su aplinkiniais bei veiklas. Emocinis intelektas išskiriamas į asmenines kompetencijas (savęs supratimas, savęs valdymas ) bei socialines kompetencijas (kitų supratimas, santykių valdymas).
Mokymų metu buvo daug dėmesio skiriama komandinei veiklai, komandos pozityvios emocinės sinergijos panaudojimas. Buvo pateikiama daug pavyzdžių, sietinų tiek su asmeniniais pokyčiais, tiek su globalinių sprendimų priėmimu, parodyta kaip emocijų identifikavimas, jų valdymas įtakoja efektyvius rezultatus. Lektorius kūrybiškai pristatė tiek savęs pažinimo, valdymo technikas (mindfulness). Tiek bendravimo (aktyvus klausymas, žodžio nešama emocija, neverbalinio poveikio emocija ir kt.).
Užsiėmimų metu buvo taikoma daug žaidybinių elementų, komandinio darbo, kai komandos formuojamos iš įvairių interesų, skirtingų temperamento žmonių. Aptarta emocinio atsparumo, emocinių resursų ypatumai.
Kadangi žmogus neegzistuoja tik pats sau – santykiai ir socialiniai ryšiai yra būtina ir, pageidautina, džiaugsmą teikianti gyvenimo dalis. Ir kiekvienas yra santykių dalyvis, todėl kiekvienam tenka pusė ar daugiau atsakomybės už juos. Mes dirbame ugdymo įstaigoje. O tai reiškia bendravimą, bendradarbiavimą su įvairių amžiaus grupių, įvairių požiūrių ir kt. žmonėmis (mokiniai, mokinių tėvai, kolegos, vadybiniai ryšiai). Mokymai mums davė daug patirčių ir galimybių pritaikyti savo praktinėje veikloje, tiek savo mokymo įstaigoje tiek švietimo strategijų formavime.
Tad labai džiaugiamės savo patirtimi ir šių mokymų verte.
Pirmiausia gauta asmeninė vertė. Kiekvienam atrodo, kad ką jau ką, o savo emocijas atpažįstame, bet… Dar yra ką pagalvoti.
O antra – šiuolaikiniame pasaulyje jau nebeužtenka tik gerų profesinių žinių, vis dažniau tenka susidurti su mokiniais, kuriems sudėtinga dirbti komandoje, bendrauti su kitais, būti lyderiais ir pan. Mokymosi sėkmę, pozityvią socializaciją įtakoja daugybė socialinių ir emocinių veiksnių, socialinis emocinis ugdymas stiprina teigiamas mokinių nuostatas mokyklos atžvilgiu, mažėja rizikingo elgesio, gerėja mokinių pasiekimai. Mūsų patobulintos socialinės emocinės kompetencijos padės tinkamai komunikuoti ir ugdyti mokinius bei , esant poreikiui inicijuoti teigiamus pokyčius mūsų ugdymo įstaigoje. Patirtimis pasidalinsime metodinių grupių veikloje, socialinių emocinių kompetencijų formavimą akcentuosime planuojant auklėjamųjų grupių veiklas bei sudarant ilgalaikius mokymo planus.
