Eksperto patarimas: kada verta investuoti į fasado šiltinimą?

Fasado šiltinimas – svarbus statybų ar renovacijos etapas, tiesiogiai veikiantis pastato energetinį efektyvumą, ilgaamžiškumą ir komfortą. Vis tik tai ir didelis galvos skausmas pastato savininkui: kuo šiltesnis būstas visada aktualu, bet kaina gerokai patuština kišenę. Apie tai, kaip atrasti tinkamą medžiagų, darbų kokybės ir kainos santykį, į ką svarbu atsižvelgti šiltinant fasadą ir kokių klaidų vengti, pasakoja Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) profesijos mokytojas, šios srities specialistas Darius Jasinskas.

Ar tiesa, kad kuo „storiau“, tuo „šilčiau“?

Anot specialisto, vienas svarbiausių aspektų planuojant fasado šiltinimą yra tinkamų medžiagų ir technologijų parinkimas. „Daugelis galvoja, kad kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo geriau. Iš esmės tai nėra klaidinga, tačiau svarbu suprasti, kad vien storis negarantuoja maksimalios šiluminės varžos. Pastato energetinis efektyvumas priklauso ir nuo šiltinimo sluoksnio sandarumo, šiluminių tiltų eliminavimo bei tinkamai parinktų medžiagų“, – aiškina D. Jasinskas.

Specialistas pabrėžia, kad optimalus šiltinimo sluoksnio storis turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pastato konstrukciją, esamą šiluminę varžą bei klimato sąlygas. Senos statybos pastatams dažnai reikalingas storesnis sluoksnis nei moderniems, kurių sienos iš karto projektuojamos taip, kad atitiktų aukštus energinio efektyvumo reikalavimus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naudojamos šiltinimo medžiagos šiluminę varžą – skirtingos medžiagos gali pasižymėti nevienodomis izoliacinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kai kurios naujos kartos termoizoliacinės medžiagos leidžia pasiekti tokį patį energinį efektyvumą, kaip ir tradicinės medžiagos, tačiau naudojant plonesnį sluoksnį.

Jasinskas akcentuoja, kad kokybiškai atlikti šiltinimo darbai yra ne mažiau svarbūs nei pats šiltinimo sluoksnio storis. „Net ir pasirinkus storą izoliacinį sluoksnį, bet paliekant nesandarumus ar neeliminuojant šalčio tiltų, galima prarasti didelę dalį šilumos ir susidurti su problemomis, tokiomis kaip kondensato kaupimasis ar pelėsis. Svarbiausia yra kompleksinis požiūris – tinkamas šiltinimo sluoksnio storis kartu su preciziškai atliktais darbais ir teisingai parinktomis medžiagomis užtikrina maksimalų energinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą“, – reziumuoja specialistas.

Ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie šiltinimo sistemą: ji bus ventiliuojama ar neventiliuojama. Ventiliuojamo fasado atveju tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos paliekamas oro tarpas, leidžiantis išgaruoti drėgmei, todėl tokie fasadai yra ilgaamžiškesni. Neventiliuojamų sistemų atveju, kur šiltinimo medžiaga tiesiogiai dengiama tinku, itin svarbu užtikrinti darbų kokybę, kitaip gali kauptis drėgmė. 

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Pasak D. Jasinsko, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra netinkamas šiltinimo sluoksnio įrengimas. „Jeigu šiltinimo medžiaga nėra sandariai sujungta arba fasado tvirtinimo vietose atsiranda vadinamieji šalčio tiltai, tai sumažina šilumos izoliacijos efektyvumą. Tokiose vietose gali pradėti formuotis pelėsis“, – įspėja Kautech profesijos mokytojas.

Pasak jo, šalčio tiltai – tai konstrukcijų vietos, per kurias intensyviau prarandama šiluma dėl prasto izoliacijos įrengimo arba netinkamai pasirinktos medžiagos. Jie dažniausiai susidaro ties sienų ir langų sujungimo vietomis, per blogai izoliuotus tvirtinimo elementus arba dėl nesandarumo tarp šiltinimo plokščių. Dėl temperatūros skirtumų šiose vietose kaupiasi drėgmė, kuri sudaro palankias sąlygas pelėsiui ir grybeliui.

Viena iš klaidų, lemiančių šalčio tiltų susidarymą, yra netinkamas šiltinimo plokščių montavimas – jei jos nepakankamai priglunda viena prie kitos arba nėra tinkamai užsandarintos, atsiranda oro tarpai ir per juos prarandama šiluma. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą armavimo sluoksnio įrengimą – netolygiai paskirstytas armavimo mišinys gali lemti mechaninį šiltinimo sluoksnio pažeidžiamumą, o ilgainiui – ir įtrūkimus fasade.

Specialistai taip pat rekomenduoja naudoti aukštos kokybės tvirtinimo detales ir šiltinimo medžiagas. Pavyzdžiui, renkantis polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos plokštes, būtina atsižvelgti į jų tankį ir atsparumą drėgmei – per minkštos arba per mažo tankio plokštės laikui bėgant gali deformuotis, o tai dar labiau pablogina fasado šilumines savybes.

Kad būtų išvengta šių problemų, prieš šiltinant fasadą būtina kruopščiai įvertinti pastato būklę ir parinkti tinkamiausią šiltinimo sistemą. „Imantis šiltinti pastato sienas, deja, dažnai pamirštama tinkamai paruošti fasado paviršių. Prieš šiltinimą būtina pagrindą sutvirtinti, nusausinti, pašalinti dulkes, nes kitaip klijų sukibimas bus nepakankamas, – paruošiamuosius darbus vardija Kautech profesijos mokytojas D. Jasinskas. – Be to, svarbu tinkamai užsandarinti pastato siūles, kad pro jas nepatektų drėgmė.

Eksploatacijos trukmė 50 metų: ar tai realu?

Apšiltinto fasado tarnavimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: naudojamų medžiagų, darbų kokybės ir pastato eksploatacijos sąlygų. Pavyzdžiui, mineralinė vata yra ilgaamžė ir atspari ugniai, tačiau specialistas pabrėžia, kad jai būtina gera apsauga nuo drėgmės, o polistireninis putplastis yra mažiau laidus vandeniui, bet jautresnis mechaniniams pažeidimams. 

„Kokybiškai atliktas fasado šiltinimas gali tarnauti 30–50 metų. Tačiau svarbu reguliariai tikrinti fasado būklę – jei pastebimi tinko įtrūkimai, drėgmės pažeidimai ar pelėsiai, tai ženklas, kad reikia atnaujinti“, – teigia D. Jasinskas. Pasako jo, ilgaamžiškumui įtakos turi ir eksploatacijos sąlygos – pastatai, esantys atšiauresnio klimato zonose, dažniau patiria drėgmės, temperatūros svyravimų ir UV spindulių poveikį, todėl jų fasadą gali tekti dažniau atnaujinti. 

Specialistas primena, kad būtina tinkamai prižiūrėti šiltinimo sistemą: reguliariai nuvalyti nešvarumus, patikrinti lietaus nuvedimo sistemą ir laiku pašalinti smulkius defektus, kad jie nevirstų didelėmis problemomis. 

Tarp ekologijos ar taupumo

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, bet dažnai tai, kas ekologiška, kainuoja brangiau. „Fasadų šiltinimui dažnai naudojama akmens vata arba polistireninis putplastis. Akmens vata yra ekologiškesnė, mažiau degi ir geriau izoliuoja garsą. Tiesa, ji yra brangesnė ir reikalauja daugiau darbo sąnaudų. Pigesnis pasirinkimas yra polistirenas. Jo degumas priklauso nuo sudėties, todėl svarbu rinktis tokį, kuris atitinka degumo klasės reikalavimus“, – pataria D. Jasinskas.

Namų biudžetą atidžiai skaičiuojantys žmonės gali prikišti, kad, nors ekologiškos medžiagos yra patrauklesnės iš aplinkosaugos perspektyvos, jos dažnai yra jautresnės atmosferos poveikiui ir tarnauja trumpiau.

Specialistas pritaria, kad ekologiškos medžiagos, tokios kaip mediena, kalkių tinkas ar natūralios izoliacinės medžiagos (ekovata, kanapės pluoštas, linų veltinis) dažnai yra jautresnės drėgmei, UV spinduliams, kenkėjams ar temperatūrų svyravimams. Pavyzdžiui, natūralios izoliacinės medžiagos gali sugerti daugiau drėgmės nei sintetinės alternatyvos, todėl būtina užtikrinti gerą ventiliaciją ir naudoti tinkamas apsaugines dangas. O kai kurios ekologiškos medžiagos reikalauja dažnesnio atnaujinimo. Todėl renkantis ekologiškas medžiagas, svarbu atidžiau planuoti ir tinkamai prižiūrėti namo fasadą – tik tai leis užtikrins jo ilgaamžiškumą ir efektyvumą.

Tendencijos ir naujovės

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi modernias technologijas, padedančias sumažinti energijos sąnaudas. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių sprendimų, leidžiančių pasiekti geresnius šilumos išsaugojimo rodiklius su mažesnėmis sąnaudomis. Termovizinė analizė leidžia nustatyti, kuriose fasado vietose prarandama daugiausia šilumos, ir šiltinti tik problemines zonas. Šis metodas yra ypač naudingas renovuojant senesnius pastatus, nes padeda efektyviai pašalinti šilumos tiltelius ir padidinti bendrą pastato energinį efektyvumą.

Nemažai pavyzdžių, kai apšiltinami tik daugiabučių namų galai, mat būtent čia prarandama daugiausia šilumos, galima pamatyti kaimyninėje Lenkijoje. Pasak D. Jasinsko, norint sutaupyti, tai geras sprendimas. „Be to, vis dažniau naudojamos naujos kartos šiltinimo medžiagos su geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis. Galima paminėti aerogelius, vakuuminę izoliaciją ar ekologiškas, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas plokštes“, – šiuolaikines inovacijas vardija specialistas. Vis tik jis perspėja, kad toks sprendimas laikinas.

Be to, specialistas akcentuoja, kad net ir geriausios izoliacinės savybės neduos naudos, jei šiltinimo darbai bus atlikti nekokybiškai. Maksimalų fasado šiltinimo efektyvumą ir ilgalaikę jo eksploataciją pavyks pasiekti tik tada, kai bus laikomasi technologinių reikalavimų, naudojant kokybiškas medžiagas ir reguliariai prižiūrint šiltinimo sistemą.