Pažintis su Prancūzijos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų įgalinimo proceso ypatumais

  1. Pradžia
  2. Projektai
  3. Pažintis su Prancūzijos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų įgalinimo proceso ypatumais

Kauno technologijų mokymo centro profesijos mokytojos Aušrinė Erika Birbilienė, Greta Šiūšienė, Jūratė Zubavičienė, Diana Rauluševičienė, Grytė Bezarienė ir Giedra Sadauskienė buvo išvykusios į darbo stebėjimo vizitą Paryžiuje pagal „Erasmus+“ projektą Nr. 2022-1-LT01-KA121-VET-000052154.

Mus pasitiko koordinatorė Giedrė Cibulskaitė–Veršinskienė, palydėjusi mus į viešbutį, o vėliau keliavome į restoraną susipažinti su Paryžiaus gastronomijos tendencijomis, paskanauti prancūziškų patiekalų. Degustacijos metu diskutavome apie gaminių patiekimo būdus bei klasikinės virtuvės paslaptis.

Antrą viešnagės dieną vykome į Campus des metiers et I’artisant pameistrystės centrą, kuriame susipažinome su apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus rengiamomis programomis, diskutavome apie programų panašumus ir skirtumus. Prancūzijoje pameistrystė vykdoma ne tik įmonėje, bet ir pameistrystės mokymo centre. Už tai, kad mokinys ateina į pameistrystės mokymo centrą ir jame mokosi, jam yra mokama alga iš verslo sektoriaus,  o neatvykimas traktuojamas kaip pravaikšta. Šią patirtį, suderinus su darbdaviais, būtų galima pabandyti taikyti ir Lietuvoje.

Antroji veikla šiame centre, kurioje tobulinome savo profesines kompetencijas buvo gamyba. Kartu su šefu bei pameistriais gaminome prancūziškus miltinius konditerinius gaminius. Macarons ir Les Financers receptai parsivežti į Lietuvą, kur praktinio mokymo metu su mokiniais bandysime juos pagaminti. Šiuos mini desertus bus galima paskanauti profesinio orientavimo parodose ar kituose renginiuose.

Trečią vizito dieną Paryžiuje aplankėme autistų profesinio mokymo organizaciją ,,Turbulences“, kur vyko diskusija apie pažeidžiamų grupių narių integraciją į darbo rinką. Šiame centre ne tik stebėjome, bet kartu su neįgaliais asmenimis dalyvavome ir įvairiose veiklose: lavinome savo atmintį, nes ištarus tam tikrą žodį turėdavome atlikti tam tikrą veiksmą (pvz.: ištarus bam turėdavai pašokti, ištarus zip – atskirti kairę pusę, o ištarus zap – dešinę ir t.t.). Trumpi dėmesio ir atminties koncentravimo žaidimai bus naudingi ir mūsų  mokiniams, juos žaisime per pamokas.

Taip pat pritaikysime idėją, kaip lavinti mokinio atmintį, kad jis susitvarkytų savo darbo vietą. Tam padės pakabinta nuotrauka, kurioje matyti, kaip turi būti sudėliotos darbo priemonės, įrankiai. Po šio vizito tikimės, kad ir Socialinių paslaugų skyriuje tokių nuotraukų atsiras ne viena, o jos padės mokiniui lengviau tvarkytis darbo aplinkoje.

Ketvirtą dieną aplankėme Paryžiaus centre esantį kvepalų muziejų. Vykstant į šią darbo stebėjimo vietą buvome nusiteikusios skeptiškai, kadangi neturėjome vizijos, kaip tai pritaikysime savo veikloje. Pasirodo, klydome.

Kvepalų muziejuje diskutavome, kaip prieskoninių augalų kvapas gali pagerinti ar sugadinti maisto kokybę, kokiu laiku turi būti renkami prieskoniniai augalai, kad būtų išsaugotos jų pačios geriausios savybės. Turėjome galimybę pauostyti skirtingus kvapus, sužinojome apie šių augalų kiekius, kuriuos rekomenduoja naudoti maiste.

Taip pat muziejuje papasakojo, kaip kvepalai veikia asmenis. Specialiųjų ugdymosi poreikių asmenims vieni kvapai gali padėti nusiraminti, kiti kvapai gali juos dirginti ar netgi iššaukti nepageidaujamą emocinę būseną. Puoselėjame idėją Socialinių paslaugų skyriuje ateityje įrengti kvapų terapijos kambarį.

Taip pat profesijos mokytojos nusprendė klasėse įsirengti džiovintų augalų, naudojamų maistui, rėmelius, kurie būtų puiki vaizdinė priemonė ugdomojo proceso metu.

Penktą dieną lankėmės Emilio Zola mokykloje, kurioje praktikuojama institucinė pedagogika. Čia dėstytoja Giedrė vedė seminarą tema: ,,Prancūzijos švietimo sistema ir Prancūzijos geroji ugdymo karjerai patirtis“. Seminaro metu diskutavome apie gerąsias patirtis Lietuvoje ir Prancūzijoje, ieškojome panašumų ir skirtumų. Didelis dėmesys diskutuojant buvo skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymui ir įgalinimui verslo pasaulyje. Prancūzijoje neįgaliems asmenims skiriamas ypatingas dėmesys. Organizacijos, ugdančios ir dirbančios su neįgaliais asmenimi, yra dosniai finansuojamos iš valstybės, taip pat verslas labai palaiko šias organizacijas. Pagal Paryžiuje įgytą patirtį reikėtų surengti diskusiją su socialiniais partneriais ir Lietuvoje  apie neįgalių asmenų ryškesnes įgalinimo į visuomenę galimybes, apie verslo paramą šiems asmenims bei galimybes jiems užsidirbti.

Vėliau lankėmės maisto ruošimo ir viešbučių pameistrystės centre bei profesiniame licėjuje Lycee Belliard, kuriame stebėjome būsimų svečių aptarnavimo specialistų mokymosi stilių, taip pat sužinojome darbo su šokoladu subtilybių, kurias pritaikysime praktinio mokymo pamokose. Darbo dienos pabaigoje iškilmingai buvo įteikti sertifikatai, patvirtinantys apie stažuotėje įgytas žinias ir įgūdžius. Tikimės, kad pavyks sėkmingai pritaikyti parsivežtus gerosios patirties pavyzdžius, o vėliau jais pasidalinsime su centro kolegomis ir socialiniais partneriais.

Laisvu laiku grožėjomės Paryžiaus įžymiomis vietomis: Eifelio bokštu, Luvro galerija, Senos upe, Monmartro kalva, Paryžiaus Dievo Motinos katedra ir kitomis vietomis.

Nuoširdžiai dėkojame Giedrei Cibulskaitei-Veršinskienei už šiltą priėmimą, pasidalinimą patirtimi ir žiniomis, o  Kauno technologijų mokymo centro vadovui ir  komandai, dirbančiai su projektais, už galimybę tobulinti turimus įgūdžius bei kvalifikaciją.

 

 

Giedra Sadauskienė

profesinio mokymo

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja

Grytė Bezarienė

Virėjų profesijos mokytoja